Jonas Biliūnas "Brisiaus galas"


Brisiaus galas tekstas. Brisiaus galas aprasymas. Jonas biliunas brisiaus galas aprasymas. Jonas biliunas brisiaus galas tekstas. Jonas biliunas brisiaus galas analize. Brisiaus galas analize. Brisiaus galas interpretacija. Brisiaus galas tema. Brisiaus galas recenzija. Jonas biliunas kliudziau aprasymas.

Lietuvių esė. "Brisiaus galas" Jonas Biliūnas. Šaly dienadaržio durų, ant didžiulės spalių krūvos, guli senas brisius - žilas, apžabalęs. Matyti jisai dar mato, bet tik kaip per dūmus, ir savo žmogaus labai dažnai nebepažįsta. Sunki senatvė ir jam: visų užmirštas, apleistas. Patsai gerai jaučia, kad mažai kam bereikalingas. Bet kiek galėdamas rūpinas dar būti naudingas. Nors nebeprigirdi, o sunkios blakstienos amžinai merkia jo traškanotas akis, tačiau vaiko nuo savęs snaudulį ir klausos.


Šaly dienadaržio durų, ant didžiulės spalių krūvos, guli senas brisius - žilas, apžabalęs. Beklausydamas apsnūsta. Ir girdi per miegą: šlama netoli, tartum eina kas svetimas. Sunkiai keliasi senas brisius iš guolio ir loja užkimusiu, miegususigėdęs šiepia bedantį snukį, inkščia gailiai, tartum atsiprašydamas, ir, paspaudęs uodegą, vėl susiriečia guoly.

Jau nebe kartą brisių pajautos apgauna, jam gėdą padaro. Dažnai troboj, viduasly gulėdamas, sapnuoja jisai vagį ar vilką, kuriuos, jaunas būdamas, kadai vijo, ir jam pradeda regėtis, kad tie priešininkai vėl dabar tyko: kelia jisai tada savo seną galvą nuo kojų ir, tartum ko išsigandęs, netikėdabar jisai bijo trobon ir beeiti. Verčiau jau ant spalių gulėti: vis mažiau kitiems po kojom maišytis. Teisybė, troboj labai gera, pastalėj gulėti šilta. Bet kaulų graužti vis tiek jau nebegali, o nuo musių ir tenai sunku senam apsiginti. Ir čionai, jo senatvės pasigailėję, atneša jam kartais kruopų geldelėj palakti, o ne - tai išalkęs eina pašalėmis tokio maisto ieškotų, į kurį seniau ir žiūrėti nežiūrėjo. Taip ir skursta senatvėj.

O juk buvo jaunas ir jisai, stiprus ir visų branginamas. Tada apsiginti nuo žmonių negalėjo. Su juo vaikai žaidė, jį račiuluos įsikinkę, važinėjo: nepyko ant jų brisius, kad ir kartais visai be reikalo jam skaudžiai suduodavo,- žinojo, kad mažas ir silpnas ir maža dar teišmano. Jį troboj kiekvienas į save šaukė ir duona penėjo, medžiotų su savim vedės. Ustovas ir varškės jam negailėjo, bet tik nuo jo namų nelėktų, galvijus dabotų.

  • Lietuvių kalba Esė
  • 2010 m.
  • 2 puslapiai (705 žodžiai)
  • Lietuvių esė
  • Microsoft Word 6 KB
  • Jonas Biliūnas "Brisiaus galas"
    8 - 3 balsai (-ų)
Jonas Biliūnas "Brisiaus galas". (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/jonas-biliunas-brisiaus-galas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:29