Jonavos miesto ir rajono mokyklų 9-12 klasių moksleivių požiūris į fizinį aktyvumą


Kūno kultūros magistro darbas. Santrauka. Summary. Įvadas. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Literatūros apžvalga. Fizinis aktyvumas, jo reikšmė žmogaus gyvenime. Moksleivių teigiamo požiūrio į fizinį aktyvumą formavimosi prielaidos. Fizinis aktyvumas ir sveikata. Fizinis aktyvumas, kaip sveikos gyvensenos veiksnys. Vyresniojo mokyklinio amžiaus (15 - 18 metų) moksleivių amžiaus ypatumai. Lietuvos moksleivių laisvalaikio tyrimai. Lietuvos moksleivių požiūrio į kūno kultūrą ir savo sveikatą tyrimai. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tiriamieji. Tyrimo metodai. Tyrimo organizavimas. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Išvados. Literatūra. Priedai (anketa).


Žmones valdo aplinka, o žmonės - aplinką. Žmogus - tai jo elgesys, jo gyvenimo stilius, jo sveikata, darbingumas, ilgaamžiškumas. Žmogus yra fizinio pasaulio dalis, kadangi jis turi kūną. Šiandieniniai mokslo pasiekimai, naujos technologijos yra labai svarbios žmonijai. Vykstantys globaliniai procesai keičia visuomenę, jos vertybes, žmonių gyvenimo tempą. Aktualiausia šiuolaikinė globalinė problema turėtų būti žmogus, jo sveikatos, darbingumo bei ilgaamžiškumo, gyvenimiškos aplinkos išsaugojimo problema (Vitkienė, 2002).

Žmogaus požiūris į konkrečią veiklą (šiuo atveju į fizinį aktyvumą) - sudėtingas ir daugialypis reiškinys. Norint valdyti ir kryptingai veikti šią sritį, būtina suvokti motyvaciją bei požiūrį visuomenės tarpe. Didėja poreikis ieškoti adekvačių poveikio priemonių, kurios propaguotų sveiką, fiziškai aktyvią gyvenseną, skatintų fiziškai lavintis, formuotų teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą ir su juo susijusį fizinį pajėgumą, bei atskleistų kūno kultūros kaip asmeninės vertybės sampratą (Karoblis, 1999; Blaiz, et.al., 1992).

Kūno kultūra, kaip savarankiška kultūros dalis gali tenkinti įvairius asmenybės poreikius intelekto, dorovės, estetikos srityse (Poteliūnienė, 1999; Šnipas, 1993). Kūno kultūros priemonėmis galima užtikrinti žmogaus organizmo sistemų optimalų funkcionavimą, reikalingą pilnavertei socialinei - kultūrinei veiklai. Tik fizinė ir dvasinė branda laiduoja asmenybės aktyvumą profesinėje, kūrybinėje ir kitoje visuomenei naudingoje veikloje (Tamašauskas, 1993). Žinant kūno kultūros svarbą ir reikšmę rengiant specialistus, žinant studijuojančio jaunimo sveikatą charakterizuojančių rodiklių negatyvius pokyčius bei mažėjantį fizinį aktyvumą, galima teigti, jog šiuo metu labai aktualu ieškoti naujų moksleivių fizinio aktyvumo didinimo ir sveikatos stiprinimo kelių ir priemonių

(Vaščila ir kt., 1995).

Svarbu formuoti teigiamą požiūrį į fizinę veiklą ir skatinti fizinę saviugdą, sveikos ir fiziškai aktyvios gyvensenos poreikį.

Teigiama judėjimo įtaka moksleivių sveikatai neabejotina, nes fizinis aktyvumas sureguliuoja kūno svorį, medžiagų apykaitą bei psichologinę būklę, sugražina ir padidina darbingumą. Be to, tai viena iš veiksmingiausių nuovargio profilaktikos priemonių.

Kasdieninis aktyvus judėjimas yra gyvybiškai svarbus veiksnys, stiprinantis moksleivių sveikatą, harmonizuojantis jo vystymąsi. Moksleiviai natūraliai turi didelį judėjimo poreikį, todėl neretai pamokos mokykloje būna sunkiai ištveriamos, jei minėtas poreikis nerealizuojamas. Moksleiviams bręstant, pradeda vyrauti socialiniai veiksniai: dažnai perimamas suaugusiųjų ir vyresniųjų draugų nejudrumas, todėl moksleivių fizinio aktyvumo kokybę nulemia individualios ypatybės ir sveikata (Dailidienė, 1995).

  • Kūno kultūra Magistro darbai
  • 2015 m.
  • 48 puslapiai (13705 žodžiai)
  • Mokykla
  • Kūno kultūros magistro darbai
  • Microsoft Word 139 KB
  • Jonavos miesto ir rajono mokyklų 9-12 klasių moksleivių požiūris į fizinį aktyvumą
    10 - 2 balsai (-ų)
Jonavos miesto ir rajono mokyklų 9-12 klasių moksleivių požiūris į fizinį aktyvumą. (2015 m. Vasario 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/jonavos-miesto-ir-rajono-mokyklu-9-12-klasiu-moksleiviu-poziuris-i-fizini-aktyvuma.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:22