Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyvūnams tolimesnės pasekmės


Medicinos bakalauro darbas. Literatūros apžvalga. Biologinis jonizuojančiosios spinduliuotės veikimas. Tiesioginio poveikio teorija. Netiesioginio poveikio teorija. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis ląstelei. Spinduliniai efektai. Determinuotieji (nulemtieji) efektai. Stochastiniai (atsitiktiniai) efektai. Apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote nulemtos tolimesnės pasekmės. Gyvenimo trukmė pakitimas. Išorinė apšvita. Vienkartinė apšvita. Daugkartinė apšvita, dozės galia ir apšvitos trukmė. Pastovios apšvitos visą gyvenimą efektai. Spinduliuotės rūšies įtaka. Amžiaus įtaka. Vidinė apšvita. Hormezė. Apšvitos tolimesnių pasekmių nenavikinės formos. Hipoplazija. Sklerotiniai procesai. Hormonų pusiausvyros sutrikimai. Kai kurių organų apšvitos nenavikinės tolimesnės pasekmės. Navikinės formos. Kancerogenezės dėsningumai. Išorinė apšvita. Inkorporuoti radionuklidai. Tolimesnio jonizuojančiosios spinduliuotės veikimo modifikavimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Padėka.


19 a. pabaigoje atradus K. Rentgenui rentgeno spindulius ir Ž. Bekereliui urano radioaktyvumą, žmonija įžengė į atominę erą. Jau greitai 1902m. buvo paskelbtas pirmas pranešimas apie odos vėžį, kurį sukėlė jonizuojančioji spinduliuotė.

1905 m. birželio 6 d. Nobelio premijos įteikimo proga P. Kiuri sakė „galima tik įsivaizduoti, kad nusikaltėlių rankose radis gali tapti labai pavojingu ir todėl kyla klausimas ar tolimesnis radioaktyvumo tyrimas bus naudingas žmonijai, ar žmonija pakankamai subrendo, kad galėtų naudotis tik jo tiekiama nauda“.

1924 – 1931 m. pasirodė pranešimai apie skalių piešėjų susirgimą osteosarkoma ir smegenų piktybiniais navikais nuo radžio, kurio buvo dažų sudėtyje.

1945 m. buvo susprogdintos atominės bombos Hirosimoje ir Nagasakyje. 1950 – 1960 m. TSRS ir JAV atliko eilę eksperimentinių atominių sprogdinimų. Greitai po to buvo pradėta skelbti informacija apie tolimesnes jonizuojančiosios spinduliuotės veikimo pasekmes.

Epidemiologiniai tyrimai apšvitintų japonų ligonių po spindulinės teapijos, pvz. sergančių ankiloziniu spondilitu ar tuberkulioze, dėl dažnos fluorografijos parodė, kad šiose apšvitintųjų grupėse padidėjo piktybinių navikų dažnis ir mirtingumas nuo jų.

Žmonių apšvita galima ne tik karinių konfliktų arba medicininių tyrimų metu. Daug žmonių gali būti apšvitinta avarijų atominėse elektrinėse metu. Kaip parodė Černobylio AE avarijos patirtis, avarijos pasekmių likvidatoriams ir gyventojams, nors jie ir nebuvo apšvitinti didelėmis apšvitos dozėmis, pastaruoju metu pasireiškė įvairūs susirgimai (Bасиленко, 2002; UNSCEAR, 2000; [32]), todėl labai aktuali problema yra įvertinti tolimesnes jonizuojančiosios spinduliuotės veikimo pasekmes, jų priklausomybę nuo apšvitos tipo, trukmės, galingumo, organizmo amžiaus ir kitų faktorių.

Apžvelgi literatūroje pateiktus duomenis apie tolimesnes apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote pasekmes gyvūnams ir šių pasekmių priklausomybę nuo įvairių faktorių.

Įvertinti išoriškai apšvitintų gyvūnų gyvenimo trukmės sumažėjimo priklausomybę nuo apšvitos dozių, jų frakcionavimo, apšvitos laiko, spinduliuotės kokybės ir gyvūnų amžiaus.

Įvertinti inkorporuotų radionuklidų poveikį gyvūnų gyvenimo trukmei.

4. Išnagrinėti nenavikinių ir navikinių apšvitos tolimesnių pasekmių išsivystymo dėsningumus išorinės ir vidinės apšvitos atvejais bei galimybę modifikuoti jonizuojančiosios spinduliuotės veikimą.

Tik atradus jonizuojančiąją spinduliuotę buvo pastebėtas didelis jos biologinis efektyvumas. Tais pačiais metais buvo pastebėta, kad rentgeno spinduliai gydytojam, mokslininkam gali sukelti dermatitą, odos patinimą, nekrozę, plaukų iškritimą. Todėl buvo siekiama sukurti teoriją, leidžiančią paaiškinti radiobiologijos paradoksą, kad maža sugerta spinduliuotės energija iššaukia didelius organizmo pakenkimus. Šiuo metu jonizuojančiosios spinduliuotės biologinis poveikis yra aiškinamas tiesioginio ir netiesioginio poveikio teorijomis.

Pagal tiesioginio poveikio teoriją suprantami tokie cheminiai pakitimai ląstelėje, kurie atsiranda dėl energijos sugėrimo ląstelei būtinomis molekulėmis, kurios vadinamos taikiniais. DNR laikoma pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės taikiniu. Energijos sugėrimo metu yra keičiama jos cheminė struktūra. Galimi keturi DNR pažeidimo tipai (Urbelis, 2005).

Viengrandis DNR trūkis. Nutraukiamas fosfato ir ribozės radikalų ryšys. Atsinaujinimas 90% atvejų sėkmingas ir esant 37°C temperatūrai trunka apie 1 valandą.

Dvigrandis DNR trūkis. Šiuo atveju nutrūksta abi DNR spiralės grandinės, esančios vieną priešais kitą.

Heterocinkinės bazės pažeidimas. Po pradinės jonizacijos greitai prasideda elektroniniai persitvarkymai, pažeidžiantys įvairias DNR molekulės struktūras. Jautriausia yra guanino bazė.

Kekės pavidalo pažeidimas. Tai specifinis DNR pažeidimas, būdingas tik jonizuojančiajai spinduliuotei. 1 paveiksle matyti cheminis dviejų timino bazių grandinės pakitimas. Tokių ir panašių pažeidimų gali būti nesuskaičiuojama daugybė. Jų gali atsirasti ir dviejose, ir trijose, ir daugiau gretimų zonų. Kekės pavidalo pažeidimu galime laikyti ir dvigrandį ar trigrandį DNR trūkį, kai jie yra visiškai greta.

Tiesioginiai pažeidimai yra daugiau būdingi spinduliuotei, kuri pasižymi didele ilgine energijos perdava (alfa dalelės, protonai ir pan.) (Henriksen, 2001).

Pagal netiesioginio poveikio teoriją jonizuojančiosios spinduliuotės energija gali būti perduota nesvarbiai ląstelės molekulei, pvz., vandens molekulei. Radiolizės metu vandens molekulė jonizuojasi tapdama elektringąja dalele ir išspinduliuoja elektroną.

Išlėkęs elektronas labai greitai sąveikauja su iš vandens molekulės gautu teigiamu jonu. Susidaro stipriai sužadinta vandens molekulė, kuri tuojau pat disocijuoja į radikalus:

Šie laisvieji radikalai turi nesuporuotus elektronus, todėl pasižymi labai dideliu reaktyvumu. Jų gyvenimo trukmė neilgesnė už 10ֿ5 s. Per šį laiką jie arba rekombinuoja vienas su kitu arba reaguoja su ištirpusiu substratu. Reiškia ir antras radiacinio pažeidimo veiksmas – pirminiai cheminiai pakitimai – vyksta praktiškai akimirksniu.

  • Medicina Bakalauro darbai
  • 2015 m.
  • 36 puslapiai (9698 žodžiai)
  • Medicinos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 1318 KB
  • Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyvūnams tolimesnės pasekmės
    10 - 9 balsai (-ų)
Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyvūnams tolimesnės pasekmės. (2015 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/jonizuojanciosios-spinduliuotes-poveikio-gyvunams-tolimesnes-pasekmes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:34