Jonizuojantis spinduliavimas


Beta spinduliu prigimtis. Jonizuojantys spinduliai ir jų pavojus organizmui. Koks yra beta spinduliu poveikis. Beta spinduliai tai. Jonizuojantis spinduliai. Pavojingiausi spinduliai. Beta spinduliuote apsisaugoma. Beta spinduliavimas. Alfa spinduliai branduolio fizikoje. Alfa spinduliai tai.

Elektronikos konspektas. Radioaktyvūs izotopai ir rentgeno spinduliai plačiai taikomi moksliniam darbui ir pramonėje — technologiniams procesams automatizuoti ir kontroliuoti, mašinų detalių sudilimui tirti, lydinių struktūrai ir suvirinimo siūlių defektams išaiškinti, medicinoje ir kt. Jonizuojantysis spinduliavimas kenkia gyviems organizmams, todėl, taikant jį mokslo arba gamybos reikalams, reikia gerai žinoti, kaip nuo jo apsisaugoti. Jonizuojančiųjų spindulių rūšys. Jonizuojančiojo spinduliavimo poveikis žmogaus organizmui. Apsauga nuo radioaktyviųjų medžiagų. Radioaktyviųjų medžiagų laikymas, transportavimas, dezaktyvavimas ir liekanų sudorojimas.


Jonizuojančiųjų spindulių rūšys. Jonizuojantys spinduliai skiriasi savo prigimtimi, energija ir skvarbumu ir gali būti suskirstyti į šias rūšis.

Alfa spinduliai — tai alfa dalelių (helio branduolių) srautas, kuris pasižymi mažu skvarbumu ir didele jonizacijos galia, Greitai jonizuoja kitų elementų atomus arba molekules. Alfa dalelės turi teigiamą krūvį ir didelę masę, todėl spinduliuojant sklinda netoli. Jų kelias 3—12 cm, todėl 8—12 cm oro sluoksnis gerai absorbuoja šias daleles. Apsaugai nuo alfa spinduliavimo, pakanka atsitraukti nuo spinduliuojančio šaltinio 12—20 cm arba pasidaryti paprastą popierinį, audininį arba aliumininį ekraną. Sis spinduliavimas žmogaus organizmui pavojingas tada, kai alfa daleles spinduliuojantys izotopai patenka į organizmą.

Beta spinduliai susideda iš vidutinio skvarbumo ir vidutinės jonizuojančiosios galios elektronų (neigiamą krūvį turinčių dalelių) ; bei pozitronų (teigiamą krūvį turinčių dalelių), kurių masė yra tokia ; pat, srauto. Beta spindulių yra mažesnė jonizuojančioji galia, bet užtat jie yra skvarbesni. Ore šios dalelės gali prasiskverbti nuo kelių centimetrų iki 8—14 metrų. Tačiau 5—7 mm plastmasinis arba aliumininis ekranas šiuos spindulius visiškai sulaiko. Beta spinduliai veikia odą, kenkia akims.

Gama spinduliai —tai didelio dažnio labai trumpos elektromagnetinės bangos. Jų dažnis f = lo20 - lo22 hz, bangos ilgis - 10-11 - 10-14 m, todėl šie spinduliai yra skvarbiausi, Prasiskverbia pro 30 cm storio geležies sluoksnį. Šie spinduliai pasižymi didele energija ir greičiu (300000 km/s). Ore jie sklinda šimtus metrų beveik nesusilpnėja ir labai kenkia žmogaus organizmo audiniams ir organams, nors jų jonizuojančioji galia kur kas mažesnė už alfa spindulių. Todėl gama spinduliai yra pavojingiausi. Atsižvelgiant į gama spinduliavimo šaltinių galia, apsaugai naudojami atitinkamo storio švino, švino ir stiklo ekranai, kameros, distancinio valdymo manipuliatoriai ir kt.

Neutronų srautai —tai atomų branduolių neutraliųjų dalelių srautas, kurių didelis skvarbumas ir intensyvus biologinis aktyvumas. Būdamos neutralios, šios dalelės gali praeiti medžiagose didelius atstumus. Patekusios į kitų elementų branduolius, jos dažnai sukelia jų radioaktyvų spinduliavimą. Nuo neutronų srauto apsisaugoma vandenilio turinčiomis medžiagomis (atitinkamo storio vandens, parafino sluoksniais, kurie sulėtina neutronus), taip pat neutronus absorbuojančiomis medžiagomis (kadmio, grafito ekranais).

Jonizuojantis spinduliavimas. (2011 m. Birželio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/jonizuojantis-spinduliavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:31