Jono laužiko veikla


Pedagogikos analizė.

Jono laužiko veikla. Jono Laužiko pedagoginis palikimas. Darbo tikslas.


J. Laužikas jau kūrybinio darbo pradžioje pabrėžė humanistinę mokyklos paskirtį. Naujoji mokykla, teigė Laužikas, turi būti visuotina virš klasinio, rasinio, nacionalinio antagonizmo ir ,,žmones vesti į absoliutę tobulybę“, tai yra: Mokykla turinti įkūnyti tuos idealus, kurie per visus amžius ir visiems žmonėms yra aukščiausi gyvenimo siekimai. Tie idealai kartais suvedami į tris, būtent: tiesa, grožis ir gėris. Šiems idealams surasti arba pasireikšti yra mokslas, menas ir etika (dorovė ir teisė).

J. Laužikas visada pabrėždavo: ,,svarbiausios asmenybės struktūrinės dalys yra valia, protas, jausmai“. Tačiau žmogus negimsta nei valingas, nei protingas. Vienokiu ar kitokiu jis tampa gyvenime. Ir lemiamą vaidmenį čia vaidina tėvai, iš kurių vaikas ima pavyzdį. ,,Kad ir kaip užimti, tėvai turėtų rasti kasdien nors valandėlę pokalbiui su vaikais apie aplinkos daiktus bei reiškinius, paskaityti knygelių, pasekti pasakėlių, pažaisti, pasivaikščioti ir t. t.“ – rašė profesorius.

J. Laužikas, dar būdamas Vytauto Didžiojo universiteto studentas, aktyviai domėjosi nelaimingais vaikais. Lietuvoje tuo metu nebuvo nei specialiųjų mokyklų, nei teorinio centro, kur tokių vaikų tėvai ir mokytojai galėtų gauti patarimų. Jis užsienyje studijavo gydomąją pedagogiką. Grįžes į Lietuvą, defektyvių vaikų mokyklą įsteigė Kaune (1931), jai vadovavo iki 1938 m. Parašė daug straipsnių ,,Kas yra nenormalus vaikas“, ,,Psichinio nenormalumo priežastys“, ,,Mokinių mokslumas ir psichinis nenormalumas“, kuriuose aiškino defektyvaus vaiko sąvoką, nenormalumų skirtumus, defektų priežastis, defektyvių vaikų tyrimų metodiką bei pagalbos jiems svarbą ir būdus.

Vaiko valios ugdymas turi būti šeimos ir mokyklos dėmesio centre. Deja, mokykla net trukdo ugdyti vaiko valią, versdama jį per dienų dienas ramiai sėdėti klasėje. Judėjimas – gyvybės pagrindas. Fiziškai silpnas vaikas dažniausiai esti pasyvus. Profesorius teigė, kad vaiko asmenybės tyrimai turėtų prasidėti nuo jo motorikos tyrimų, o jo ugdymas – nuo fizinio lavinimo, judesių tobulinimo. Ugdant valią reikia atsižvelgti į mokinio individualias savybes, nes ir valios ugdymo sėkmę lemia aukštosios nervinės veiklos tipas, pažinimo proceo ypatumai.

Bręstančios kartos apipavidalinimas švietimo vertybėmis yra struktūringas dvasinis aktas, integruojąs švietėjo ir šviečiamojo aktyvią ir kontempliatyvią veiklą ir švietimo lobių įvairybę.

Švietimo vertybių integralumas pasireiškia idėjiniais glaudžiais savitarpio saitais ir nuolatiniu jų turinio pasipildymu bei atsinaujinimu iš gyvenimo vyksmo tikrovės. Technikos bei naudos vertybės sudaro integralinę, vadinamųjų dvasinių vertybių: švenčių grožio, gėrio ir tiesos, vienovę.

Švietimo galimybės yra ribotos. Švietimo ribas apsprendžia integraliniai indivudualinės prigimties ir švietimo veiksnių, juose glūdinčių istorinių, kultūrinių ir

6. Švietimo integracija susijusi neatskiriamais saitais su gyvenimo tikrove, kuria remiasi atitinkami švietimo principai. Kaip gyvenimas yra neapčiuopiamai įvairus ir nuolatiniame vyksme, taip ir švietimas tegali turėti tik bendruosius principus, bet ne apibrėžtas formules.

Švietimo principai skirstomi į šešias atskirose švietimo sistemose iškylančias grupes: 1) tradiciniai prigimtį, 2) mechaniniai dogminį, 3) racionaliai empirinį, 4) iracionaliniai kūrybinį, 5) psichologinį ir 6) gyvenimiškai integralinį principą. Šie principai yra atitinkamo istorijos bei kultūros būvio atspindys.

Švietimo integracija pirmiausia kyla iš švietimo organizacijos, kurią pagrindžia tokie principai: 1) visuotinumas, sudarąs pagrindą socialinei integracijai, 2) vieningumas – kultūrinės integracijos pagrindas, 3) elastingumas – gyvenimiškos integracijos pagrindas ir 4) aktualumas – sudarąs pagrindą socialinei ir psichologinei diferenciacijai.

Integralinio švietimo laipsniai atitinkamai derina organiškai kylančią integraciją ir diferenciaciją, būtent: 1) grindžiamasis švietimas sudaro pagrindą socialinei integracijai ir intrapersonalinei diferenciacijai, 2) profesinis švietimas – interpersonalinei diferenciacijai ir 3) baigiamasisšvietimas – daugeriopai integracijai.

  • Pedagogika Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (4279 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos analizės
  • Microsoft Word 48 KB
  • Jono laužiko veikla
    10 - 5 balsai (-ų)
Jono laužiko veikla. (2016 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/jono-lauziko-veikla.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 01:56