JQUEEN superkompiuteris


Elektronikos referatas.

Įvadas. Superkompiuteriai ir jų nauda. IBM ir Julich Supercomputing Centre. JQUEEN superkompiuteris ir BlueGene technologija. Išvados. Naudota literatūra.


Superkompiuteris – tai itin didelius skaičiavimo greičius ir pajėgumus turinti mašina, kurių galimybės auga kas metai ir yra skelbiami specialiuose, pačių galingiausių pasaulio skaičiavimo mašinų topuose.

Itin dideli skaičiavimo pajėgumai yra reikalingi daugeliui uždavinių spręsti, pavyzdžiui realių fizikinių reiškinių imitacija virtualiame pasaulyje. Planeta padengiama įsivaizduojamu tinkle, šiuo tinkle mazguose užduodami parametrai: temperatūra, drėgmė ir vėjo greitis ir skaičiuojama oro temperatūra rytojaus dienai. Tai yra paprasčiausias superkompiuterio taikymo pavyzdys, tačiau jie sprendžia ir kur kas sudėtingesnius uždavinius.

Šiame referate glaustai aptariama superkompiuterio JQUEEN istorija ir jo techniniai duomenys. Šis kompiuterius pagal paskutinius duomenys yra 10 vietoje pagal turimus pajėgumus ir yra vienas iš galingiausių esančių Europoje. Darbe aptariami ne tik jo techniniai sugebėjimai bet ir pačios sistemos struktūra, gamintojas ir užsakovas bei čipo techninės specifikacijos.

Superkompiuteris (angl. Supercomputer) – specializuota kompiuterinė mašina, kuri stipriai pranoksta daugelį pasaulyje egzistuojančių kompiuterių pagal savo techninius parametrus bei skaičiavimo greičius. Dažniausiai, superkompiuteris susideda iš didelio skaičiaus aukšto našumo serverinių kompiuterių, kurie yra sujungti vienas su kitu lokalia didelės spartos magistrale, tam kad būtų pasiektas maksimalus našumas siekiant kuo greičiau atlikti lygiagrečius skaičiavimo uždavinius.

Apibrėžimas "superkompiuteris" yra ne kartą sukėlęs daug ginčų ir buvo dažnas diskusijų objektas. Dažniausiai šaltiniuose termino autorystė priskiriama George Michael (Džordžas Anthony Michael) ir Sidney Fernbachu (Sidney Fernbach), XX amžiaus 60-ųjų metų pabaigoje. Autoriai dirbo Livermolio Nacionalinėje laboratorijoje bei bendrovėje CDC. Tačiau yra žinomas ir toks faktas, kad dar 1920 metais laikraštyje “New York World” (angl.) jau buvo kalbėta apie "superskaičiavimus", kurios atliko su IBM tabuliatoriaus pagalba, surinkto pagal Kolumbijos universiteto užsakymą.

Superkompiuteriai visada buvo laikomi ypatingu skaičiavimų mašinų klase. Kadangi tokios mašinos yra konstruojamos neeiliniams uždaviniams spręsti, tai ir biudžetai skiriami jų gamybai teikė neįtikėtinas ir nesibaigiančias galimybes. Tačiau pastaraisiais metais superkompiuterių gamyba susidūrė su tikra pasibaigiančiu galimybių problema. Superkompiuteriai vieni iš pirmųjų šiuolaikiniu kompiuterinių sistemų susidūrė su fizikinėmis puslaidininkių elektronikos ribomis – ir tam, kad tokios sistemos toliau tobulėtų pirmiausiai reikia rasti galimus šitos problemos sprendimus.

Reitingas TOP500 publikuojamas du kartus per metus (birželio ir lapkričio menėsiais). Jo siekis yra užtikrinti patikimą informaciją apie didelio našumo skaičiavimo mašinas ir populiariausias tendencijas šioje srityje. 1 paveiksle pateikta informacija, kuri leidžia įvertinti kiek daug pokyčių įvyko per 20 metų nuo reitingavimo pradžios, superkompiuteriu srityje.

Šitas paveikslas buvo rodomas jau minėto Tennesi Universiteto (JAV) profesoriaus Džeko Dongarra tarptautinėje mokslų konferencijoje, kuri buvo skirta lygiagrečių skaičiavimų technologijų klausimui bei jos naudojimui skirtinguose taikomosiose srityse. Tam, kad įvertinti kiek yra pasiekusi žmonija vos per 20 metų skaičiavimo mašinų tobulinimo srityje, profesorius paleido Linpack testą per savo 4 branduolių nešiojamąjį kompiuterį Intel, kurio pagalba jis rodė auditorijai skaidres. Paaiškėjo, kad jo našumas siekia 70 Gflop/s – visai neseniai, o būtent 2001 m. šito rodiklio pakaktų, tam kad patekti į TOP500. O prieš 23 metus, t.y. 1993 metais, Intel kompiuteris būtų galingesnis už tų metų greičiausią superkompiuterį, kuris TOP500 užėmė pirmąją vietą bei turėjusio tūkstantį mikroprocesorių. Ne ką mažiau stebina ir mobiliosios kompiuterio technikos pažanga. Jų procesorių galingumas irgi galėtų prilygti ankstesnių superkompiuterių galingumas. Kaip galime matyti paveiksle pademonstruoti iPad2 ir iPhone4s procesorių galingumai, kurie yra atitinkamais 1.02 Gflop/s.

  • Elektronika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (3267 žodžiai)
  • Elektronikos referatai
  • Microsoft Word 2731 KB
  • JQUEEN superkompiuteris
    10 - 5 balsai (-ų)
JQUEEN superkompiuteris. (2016 m. Gegužės 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/jqueen-superkompiuteris.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:48