Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos


Teisės referatas.

Jungtinės karalystės konstitucija. Anglijos konstitucionalizmo raida. Didžiosios Britanijos konstitucijos ypatumai. Jungtinių amerikos valstijų konstitucija. Valdžios išskaidymas. JAV konstitucijos pataisos. 1789 m. pirmame Kongrese buvo priimta 10 pataisų, kuriose ir buvo įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės. Išvados.


Darbo objektas – Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) konstitucijos.

Darbo tikslas – išanalizuoti Juntinės Karalystės ir JAV konstitucijas bei jų raidą.

Darbo metodai – teisės aktų, mokslinių, publicistinių ir kitų informacinių šaltinių analizė.

Darbe siekta atskleisti JAV ir Jungtinės Karalystės konstitucingumo raidą, šių didžiųjų valstybių konstitucijų ypatumus, valstybių valdymo formas bei valdžios institucijų sistemas.

Anglijos parlamentas (dėl ilgos veiklos (1640-1653) istorijoje žinomas Ilgojo parlamento vardu) tapo organizuojančia ir vadovaujančia kovos su karaliumi jėga. Jau parlamento veiklos pradžioje parlamente susiformavo dvi politinės srovės:

1) valdžios viršūnė susidėjo iš suverenaus parlamento plačiąja prasme, t.y. iš karūnos ir abiejų rūmų. Parlamento galią lėmė tai, kad valstybėje, nesant parlamento, veiklą reglamentuojančios rašytinės konstitucijos, parlamento galios nevaržė jokios šio pobūdžio normos. Tą galią vaizdžiai apibūdino amžininkai: parlamentas gali viską, išskyrus vyrą padaryti moterim, ir atvirkščiai;

Elektorato išplėtimas sudarė konstitucines sąlygas politinių partijų vaidmens kaitai. Įvedus kandidatų registracijos tvarką, partijos organizacine prasme išėjo iš parlamento sienų, atsirado partinės organizacijos, turėjusios tikslą atitinkamą partiją remti ir padėti jai rinkimuose. XIX a. 7-8 dešimtmečiais tapo įsteigti centriniai partijų organai. 1906 m. susikūrė leiboristų partija, iškėlusi sau tikslą parlamentiniais metodais ginti darbo žmonių interesus.

Nerašytinei daliai priskiriami niekur juridiškai nepublikuoti konstituciniai susitarimai, reguliuojantys svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus. Šie susitarimai, arba įprastinės teisės sistema, Didžiojoje Britanijoje laikomi konstitucinės teisės pagrindu.

Konstitucijos savitumas lemia, jog mokslininkų juristų apibendrinantieji darbai, konstitucijos rašytinių ir nerašytinių normų analizė pripažįstama konstituciniais teisės šaltiniais.

Dvipartinės sistemos viešpatavimas leidžia tik vienai iš dviejų (konservatorių ar leiboristų) partijų turėti daugumą Bendruomenių rūmuose. Vyriausybė, kontroliuojanti šią daugumą, faktiškai vadovauja parlamento veiklai. Praktiškai Vyriausybė naudojasi įstatymų leidimo iniciatyva: nė vienas deputatų inicijuojamas įstatymas nebus priimtas, jeigu jis nesusilauks Vyriausybės pritarimo. Tokia padėtis rodo Didžiosios Britanijos parlamento įtakos mažėjimą.

Preambulė, kurios amerikiečių teisės doktrina nelaiko Pagrindinio įstatymo sudedamąja dalimi, o vertina tik kaip Konstitucijos šaltinį.

Atstovų rūmai atstovauja JAV teritorinei tautai: vienas atstovas deleguotas nuo 30 tūkstančių gyventojų. Jie renkami tiesioginiais valstijų gyventojų rinkimais, santykinės daugumos mažoritarine sistema, dvejiems metams.

Senate atstovaujami federacijos subjektai, jame kiekviena valstija yra atstovaujama dviejų senatorių. Senatas renkamas šešeriems metams, atnaujinamas rotacijos principu, po vieną trečiąją Senato sudėties kas dvejus metus.

Kongresui priklauso įstatymų leidybos iniciatyva. Tik įstatymai, liečiantys mokesčius, yra siūlomi Atstovų rūmų. Visi įstatymai įsigalioja priimti abiejų rūmų ir pasirašyti prezidento.

Šio straipsnio 8 skyriuje nustatyta Kongreso teisinio reguliavimo sfera, apibrėžta federacijos kompetencija.

Kongreso kompetencija – įstatymų leidimo monopolija; išskirtinė biudžeto priėmimo teisė; mokesčių nustatymas; gali būti specialių kontrolės ir tyrimų komitetų kūrimas. Senatas tvirtina Prezidento skiriamus aukščiausius valdžios pareigūnus, tarp jų ministrus ir aukščiausiojo teismo teisėjus. Kongresas gali valstybės apkaltos (impičmento) atveju perduoti teismui Prezidentą ir kitus valdžios atstovus.

Prezidentas, norėdamas sėkmingai vadovauti valstybei, privalo bendradarbiauti su Kongresu, nes šiam, esant nuomonių skirtumui, priklauso paskutinis žodis.

Valstijoms paliekamų teisių Konstitucija atskirai neaptaria, išskaičiuoja tiktai tai, ko jos negali: sudarinėti tarptautinių sutarčių, įstoti į sąjungas, kaldinti monetas ir t.t. Valstijoms buvo palikta teisė reguliuoti daug svarbių gyvenimo sferų; turėti savo konstitucijas, leisti civilinius, baudžiamuosius darbo, proceso įstatymus ir t.t. Pačios valstijos nustato ir rinkimų teisę, todėl atskirose valstijose ji skirtinga.

  • Teisė Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Sandra
  • 17 puslapių (5277 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 49 KB
  • Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos
    10 - 1 balsai (-ų)
Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos. (2017 m. Lapkričio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/jungtines-karalystes-ir-jungtiniu-amerikos-valstiju-konstitucijos.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 15 d. 14:27