Jungtinės veiklos sutartys


Teisės kursinis darbas.

Įvadas. Bendrieji sutarčių nuostatai. Sutarties reikšmė ir jos samprata. Sutarčių tipai ir rūšys. Sutarčių sudarymo tvarka. Jungtinės veiklos sutarties samprata ir elementai. Jungtinės veiklos samprata. Sutarties elementai. Kitos būtinos jungtinės veiklos sutarties sąlygos. Esminės jungtinės veiklos sutarties sąlygos. Bendros partnerių išlaidos ir nuostoliai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas:išanalizuoti jungtinės veiklos sutartis.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sampratą ir elementus;

Apžvelgti kitas būtinasjungtinės veiklos sąlygas;

Aprašyti jungtinės sutarties pasibaigimo terminą;

Darbo struktūrą sudaro įvadas, dėstomoji dalis, išvados ir naudotos literatūros sąrašas.

2) dėl darbų atlikimo (pavyzdžiui, rangos, kapitalinės statybos ran- gos ir kt.);

4) dėl pinigų sumokėjimo (pavyzdžiui, piniginės prievolės - pasko- los, banko paskolos ir kt.). Kiekviena iš šių grupių vadinama atskiru sutarčių tipu. Pavyzdžiui, pagrindas turto perdavimo sutarties tipui nustatyti yra įvairus turto perdavimas: nuosavybėn, operatyviai tvarkyti arba laikinai naudotis. Kiekviena sutartis priklausanti atskiram sutarčių tipui, pasižymi tam tikrais rūšiniais ypatumais. Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutarties ypatu- mas yra daikto perdavimas nuosavybėn, arba patikėjimo teisė, nuomos su- tarties - daikto perdavimas naudotis laikinai už tam tikrą užmokestį, panaudos sutarties - daikto perdavimas naudotis laikinai neatlygintinai. Be vienarūšių sutarčių, praktikoje būna ir tokių, iš kurių atsiranda prievolės, turinčios dviem ar daugiau tipų priklausančių sutarčių požymius. Tokios sutartys vadinamos mišriomis sutartimis. Nors įstatymas tokių mišrių sutarčių nenustato, jos reguliuojamos susitarime numatytų sutarčių tai- syklėmis. Nuo mišrių sutarčių skiriami susitarimai, kurie visai nenumatyti civi- liniuose įstatymuose. Beje, išsamaus sutarčių sąrašo įstatymuose irgi nėra.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Paprastai komercine ūkine veikla pagal jungtinės veiklos sutartį užsiimama įregistravus įmonę. Anksčiau galiojusiame CK (1994 m. gegužės 17 d. re- dakcija) buvo įtvirtinta nuostata, kad užsiimti komercine ūkine veikla, remiantis jungtinės veiklos sutartimi, leidžiama tik įregistravus įmonę. Priėmus naująjį CK šio reikalavimo neliko, todėl fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, turi teisę užsiimti komercine ūkine veikla pagal jungtinės veiklos sutartį neregistruodami įmonės, išskyrus tas komercines arba gamybines veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai nustato reikalavimą įsteigti įmones. Pagal jungtinės veiklos sutartį yra kuriamos tikrosios arba koman- ditinės ūkinės bendrijos. Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis, kurią gali sudaryti fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys (Ūkinių bendrijų įstatymas). Advokatai, partnerystės pagrindais neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę advokatų darbo vietą (Advokatūros įstatymo 27 str. 1 d.).

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2378 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Jungtinės veiklos sutartys
    10 - 4 balsai (-ų)
Jungtinės veiklos sutartys. (2016 m. Kovo 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/jungtines-veiklos-sutartys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:50