Juodieji metalai kursinis darbas


Medžiagų mokslo kursinis darbas.

Įvadas. Geležis. Geležies alotropija. Plienai. Konstrukciniai plienai. Įrankių plienai. Plieno ruošiniai. Ketus. Plieno žymėjimo standartai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Artimuosiuose rytuose ir Kinijoje geležis buvo žinoma jau 2400m. per. Kristų, o Egipte dar anksčiau. Europoje geležies amžius prasidėjo prieš 1000m. iki Kristaus. Tačiau žmonės su geležimi susipažino dar priešistoriniais laikais. Tai buvo meteorų geležis. Jos buvo randama nedaug, todėl ji buvo naudojama ribotai. Pasak padavimo , Timūro ietys buvo „dangiškos“ kilmės. Labai tikėtina, kad kalbama apie ginklą iš meteorų geležies. Tik išradus žaizdrą , turintį dumples, atsirado galimybė gauti geležį iš rūdų. Pirmiausia geležį lydydavo paprastose dengtose duobėse ir tik vėliau pradėjo statyti neaukštas molines krosnis. Jose neišlydyta rūda buvo redukuojama medžio anglimi 900 C temperatūroje. Buvo gaunamas beformis, šlakų prisodrintas akytas geležies gabalas, vadinamas luitu. Šlakui pašalinti luitas buvo daug kartų kalamas. Po to, kai dumples pradėjo varyti vandens ratas, temperatūros išsaugo tiek, kiek krosnyje kartu su šlaku susidarydavo ir skystos anglies prisotinta geležis. Tai buvo ketus. Jo nebuvo galima kalti, todėl jis buvo išmetamas. Jo netinkamumą atspindi ir angliškas pavadinimas pig iron (kiaulės geležis).

Darbo objektas – juodieji metalai.

Darbo tikslas - išanalizuoti ir ištirti juodųjų metalo rūšis, chemine sudėtį, panaudojimą galimybes.

Keliami darbo uždaviniai:

Išanalizuoti geležies raidą;

Išanalizuoti plieno sudėtį ir struktūrą;

Išanalizuoti plieno rūšis;

Ištirti ketaus struktūrą;

Medžiagos geba pertvarkyti gardelę kaitinant arba aušinant vadinama polimorfizmu. Elemento polimorfizmas vadinamas alotropija, o skirtingai išsidėsčiusių atomų formos – alotropinėmis atmainomis arba modifikacijomis. Pradedant modifikacija, esančia žemiausioje temperatūroje, jos žymimos graikiškomis raidėmis: α, β, γ, δ, λ.

Geležies rūdą sudaro geležies cheminiai junginiai (Fe2O3; Fe3O4;2Fe2O33H2O; FeCo3) ir bergždžioji uoliena (kvarcitai, molis, dolomitas, magnezitas ir kt.). Geležies rūdose yra 30-70 proc. Fe. Po sodrinimo geležies kiekis siekia 60-70 proc.. Susmulkinta rūda sodrinama plovimo, gravitaciniu arba magnetinės separacijos būdu. Aukštakrosnėms geriausia tinka 30-150 mm didumo rūdos gabalai. Dėl to sodrinta rūda aglomeruojama (sukepinama ir susmulkinama) arba granuliuojama (gaminamos 25-30mm skersmens granulės).

1) perlydomasis (iš jo gaminamas plienas) ir liejamasis (iš jo liejami ketaus liejiniai) ketus;

2) ferolydiniai (Fe-Mn, Fe-Si, Fe-Ti, Fe-P, Fe-V) plienui ir ketui legiruoti;

3) plieno luitai valcuotiems gaminiams gaminti;

4) plieno luitai stambioms kaltinėms mašinų detalėms gaminti.

Plienai – geležies ir anglies lydiniai. Juose anglies yra iki 2,3%. Visuose plienuose dar yra priemaišų: mangano, silicio, sieros ir fosforo.

Mangano ir silicio į plieną įdedama lydant. Angliniuose plienuose mangano yra iki 0,8 – 1,1%, silicio iki 0,37. Įdėjus šių priemaišų, pagerėja plienų mechaninės savybės. Jų dedama mažiau, kai reikia, kai reikia gauti plastiškesnį arba mažesniu gyliu užgrūdintą plieną.

Juodieji metalai kursinis darbas. (2016 m. Birželio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/juodieji-metalai-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:29