Juodųjų metalų gamybos istorija


Gelezies lydinys su anglimi. Geležies su anglimi lydinys. Juodieji metalai. Metalu gavyba. Gelezies ir anglies lydinys. Gelezies lydinys su anglim. Ketaus gamyba referatas. Juodųjų metalų savybės. Juoduju metalu gavyba referatas. Metalų istorija.

Medžiagų mokslo referatas. Turinys. Įvadas. Juodųjų metalų gamybos istorija. Ketus. Ketaus gamyba. Ab „ Kauno ketaus liejykla“. Plienas. Plieno gamybos būdai. Plieno gamyba. Felklingeno metalurgijos gamykla. Išvados. Literatūros sąrašas.


Juoduosius metalus sudaro geležis ir jos lydiniai ( plienas ir ketus). Plienas- tai geležies ir anglies lydinys su kitomis priemaišomis (siliciu, manganu, siera, fosforu). [6]. Ketus- eutektiškai stingstantis geležies, anglies ir silicio lpirmiausia žmogus savo reikmėms panaudojo meteoritinę geležį. Antrame tūkstantmetyje prieš kristų prasidėjo geležies amžius, kuris tęsiasi iki šiandien. Geležis-pagrindinis metalas, naudojamas statybos, mašinų gamybos ir karo pramonėje. Geležis ir jos lydiniai gaunami iš rūdos. Senovėje geležis buvo lydoma iš limonito. Geležis ir jos dirbiniai įvairiose pasaulio šalyse pradėti naudoti ir gaminti įvairiu laiku: mažojoje azijoje, egipte, mesopotamijoje, užkaukazėje, indijoje – xii – ix a. Pr. Kr. , viduržemio jūros pakrantėse – xii – x a. Pr. Kr. , europoje – viii – ii a. Pr. Kr.

Lietuvoje geležies amžiaus pradžia laikomas v a. Pr. Kr. Vietinė geležis pradėta gaminti maždaug i a. , o iki to laiko geležinių dirbinių turėta nedaug. Kaip ir anksčiau, įrankiai buvo daromi iš akmens, žalvario, medžio, kaulo, rago. Tuo laikotarpiu jau atsirado piliakalnių. Juose rasta židinių, krosnelių metalams lydyti, gynybinių įrengimų.

Iki xiv a. Geležis iš rūdos buvo redukuojama medžio anglimi žaizdre, į kurį buvo pučiamas oras dumplėmis, kai kur naudojo medinius stūmoklinius siurblius. Vėliau atsirado šachtinės krosnys, o nuo xvi a. – aukštakrosnės.

Lietuvoje geležis buvo lydoma iki xix a. Liejyklos xv a. Veikė rūdininkų girioje, vėliau – kražiuose, linkmenų, raseinių, ukmergės apylinkėse. Ilgainiui darbo įrankių reikėjo vis daugiau, todėl teko tobulinti ir plėsti geležies gamybą. [3].

Juodieji metalai-geležis ir jos lydiniai-sudaro apie 90% pasaulyje gaminamų lydinių. Žmonės pirma išmoko pagaminti ir naudoti plieną, o tik vėliau sužinojo jo sudėtį. Senovės egiptiečiams buvo žinoma, kad kai kurios geležies rūšys įkaitintos ir įmerktos į vandenį užsigrūdina, o kai kurios – neužsigrūdina. 1722 metais prancūzas reomiuras pateikė prielaidą, kad geležis ir plienas skiriasi vienas nuo kito tam tikra priemaiša, kurią jis pavadino lakia druska. Ši druska ir apsprendžia plieno savybes. Tik 1814 metais vokietis karstenas nustatė, kad toji priemaiša pliene yra anglis. Xix amžiaus pabaigoje galutinai buvo ištyrinėta geležis ir jos lydiniai. Šiame amžiuje žmonės išmoko gaminti legiruotą plieną, kuris pasižymėjo įvairiomis savybėmis. [6] nors Lietuvoje plienas nelydomas, tik ketus, tačiau pasaulyje plieno liejimas užima gan svarbią vietą.

Juodųjų metalų gamybos istorija. (2010 m. Gruodžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/juoduju-metalu-gamybos-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:35