Juostinės antenos


Referatas antenos. Juostines mikrobangu antenos. Mikro bangų reaktyvumo elementai. Ploksciosios antenos.

Elektrotechnikos referatas. Įvadas. Mikrojuosteliniai spinduliuojantys elementai. Juosteliniai-plyšiniai spinduoliai ir antenų tinkleliai. Juosteliniai faziniai antenų tinkleliai. Radiobangų atspindys nuo šiurkščių paviršių. Išvados. Literatūros sąrašas. Juostelinės (plokščiosios) antenos naudojamos mikrobangų diapazone, todėl dažniausiai taikomos ryšiams su kosmosu, nes mikrobangos gerai sklinda per atmosferos sluoksnį. Daugiausia perspektyvos palydovinėje televizijoje turi plokščiosios antenos, kurios susideda iš rinkinio tarp savęs sujungtų paralelinių juostelinių spinduolių, taip sukuriančių plokščiąjį anteninį tinklelį. Juostelinės antenos turi nemažai pranašumų prieš kitas. Šios antenos dažniausiai susideda iš dielektriko plokštės ir laidžių takelių. Juostelinės antenos. Pagrindu yra sluoksniuotas dielektrikas su vienu ar keliais laidžiais ekranais. Ant dielektriko plokštės spausdinimo būdu yra įvairiomis formomis užnešami laidūs takeliai (dažniausiai variniai, nes varis pasižymi geru laidumu ir pakankamai reaktyvus aplinkoje). Perėjimai iš paprastų elementarių spinduolių formų į sudėtingas sukuria reikiamo tipo poliarizaciją ir t. T. Dielektriko įvedimas į super aukštų dažnių įrenginius patobulino jų technologiją bei panaudojimo ribas, tačiau naudojant dielektrikus magnetinių laikų struktūra ėmė sudėtingėti. Didelę įtaką plokščiųjų antenų populiarėjimui turėjo naujų tipų dielektrikų atsiradimas, kurie buvo didelio grynumo ir turėjo mažus nuostolių koeficientus. Dielektrikų grynumas leido kurti mažus spinduliuojančius elementus ir taip sukurti itin mažas antenų sistemas. Tačiau atsiradusios paviršinės bangos apsunkina kryptingumo charakteristikos nustatymą. Plačiai naudojamos antenos, kurių pagrindą sudaro mikrojuostelinės linijos. Spinduliavimo funkcijos išsidėstymas ir energijos pasiskirstymas antenos tinklelyje tarp spinduolio ir maitinimo schemos palengvina tokių antenų gamybą.


Juostelinės (plokščiosios) antenos naudojamos mikrobangų diapazone, todėl dažniausiai taikomos ryšiams su kosmosu, nes mikrobangos gerai sklinda per atmosferos sluoksnį. Daugiausia perspektyvos palydovinėje televizijoje turi plokščiosios antenos, kurios susideda iš rinkinio tarp savęs sujungtų paralelinių juostelinių spinduolių, taip sukpagrindu yra sluoksniuotas dielektrikas su vienu ar keliais laidžiais ekranais. Perėjimai iš paprastų elementarių spinduolių formų į sudėtingas sukuria reikiamo tipo poliarizaciją. Tačiau atsiraplačiai naudojamos antenos, kurių pagrindą sudaro mikrojuostelinės linijos.

Metalinis spinduliuojantis takelis turi būti labai plonas, kampuotas arba apvalus, jo linijinis dydis apie ė/2, jis turi būti išdėstytas ant plono(<<ė) dielektriko pokštelės, kurios kita pusė yra pilnai metalizuota, iš tokių elementų galima sudaryti mikrojuostelinę liniją. Nuo takelio formos ir maitinimo pajungimo priklauso poliarizacijos rūšis (1 pav. ).

Mikrojuostelinių antenų konstrukcijoje svarbus maitinimo būdas. Maitinimui naudojamos koaksialinės ir juostelinės linijos, koaksialines linijas patartina naudoti žemesnioje super aukštų dažnių srityje, o taip pat kai antena susideda iš pavienių elementų, kai antena susideda iš daug elementų (tinklelis) patartina naudoti juostelines linijas. Tačiau juostelinės linijos turi daug nuostolių, jie siekia iki db/m, o tai apsunkiparodytų elementariųjų spinduolių kryptiškumas nedidelis (4 pav. ), norint gerinti antenos kryptiškumą elementarūs spinduoliai jungiami į sistemas (tinklelius) (5 pav. ), kurių pagrindinio lapelio plotį apsprendžia sistemos matmenys.

Juostelinių antenų dažnių diapazonas nėra labai platus, norint jį praplatinti galima storinti dielektriką arba daryti sudėtingesnę antenos konstrukciją. Dielektriko storinimas nėra labai geras sumanymas, nes atsiranda daugiau paviršinių bangų, o tai žymiai sumažina antenos efektyvumą. Norint antru būdu plėsti diapazoną galime spinduolio paviršiaus išdėstyti impedansinius elementus (6 pav. ).

Plokščios antenos veikimui neigiamą įtaką turi ir juostelių negrynumas bei maitinimo linijos. Norint to išvengti stengiamasi juostelines linijas visiškai ar dalinai ekranuoti (7 pav). Tokios antenos turi geresnes kryptines savybes, tačiau dėl konstrukcijos sudėtingumo tampa nebe tokios atsparios aplinkos veiksniam.

Yra nemažai konstrukcinių pakeitimų norint gauti daugiadažnį rėžimą.

Juostinės antenos. (2011 m. Gruodžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/juostines-antenos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:43