Juozas Kėkštas


Rezistentas kekstas. Dėdės ir dėdienės analizė skaidrėse. Kėkštas juozas. Juozaskekstas. Juozo kėkšto kurybos analize. J. kėkštas kūrybos analize. Juozas kekstas eilerasciai. Kėkštas skaidres. Juozas kekstas toks gyvenimas. J.tumas - vaižgantas. dėdės ir dėdienės testas.

Lietuvių referatas. Vilniaus komunistinio pogrindžio dalyvis, kalintas lenkų Kartūzų Berezos stovykloje, 1940 m. komunistinės valdžios nuteistas 8 m. (pasipriešino Žemaitės ir Vaižganto raštų išėmimui iš mokyklų bibliotekų), pašauktas į gen. V.Anderso kariuomenę kaip Lenkijos pilietis, dalyvavęs mūšiuose prie Monte Kasino ir sužeistas, tiesęs kelius Argentinoje, paralyžiuotas ir slaugytas Varšuvoje Darbininkų judėjimo veteranų namuose, pirmaisiais pokario metais aktyviai įsijungė į lietuvių egzodo literatūrinį gyvenimą - Romoje redagavo „Lietuvių laikraštį", dalyvavo antologijoje „Žemė", spausdino Buenos Airėse „Literatūros lankus".


Komunistinės valdžios nuteistas m. (pasipriešino žemaitės ir vaižganto raštų išėmimui iš mokyklų bibliotekų), pašauktas į gen. V. Anderso kariuomenę kaip lenkijos pilietis, dalyvavęs mūšiuose prie monte kasino ir sužeistas, tiesęs kelius argentinoje, paralyžiuotas ir slaugytas varšuvoje darbininkų judėjimo veteranų namuose, pirmaisiais pokario metais aktyviai įsijungė į Lietuvių egzodo literatūrinį gyvenimą - romoje redagavo Lietuvių laikraštį , dalyvavo antologijoje žemė , spausdino buenos airėse literatūros lankus . Savo kritikos straipsniuose reikalavo, kad Lietuvių rašytojas, atsidūręs vakaruose, sietų savo likimą ne su emigracijos likimu, bet su Lietuva , nes tauta liko krašte, o emigracija yra tik mažytis jos fragmentas.

Pirmasis j. Kėkšto eilėraščių rinkinys toks gyvenimas (1938), sukurtas revoliucinio veiksmo estetikos ir lenkų literatūrinio avangardizmo atmosferoje, alsavo katastrofos nuojauta, lemtingų apsisprendimų, vyriško rūstumo energija, suspausta į ekspresyvius vaizdo brūkšnius. Pokario eilėraščių knygose rudens dugnu (1946), staigus horizontas (1946), ramybė man (1951), etapai (1953) išliko lyriško rūstumo priegaidė, veržlumo judesys, romantinė poezijos - nerimo ir laisvės skelbėjos - samprata. Tačiau šitie ankstyvosios lyrikos tęsiniai pajungti aprėpiančiam ir nuspalvinančiam leitmotyvui.

Tėvynės netektis j. Kėkšto lyrikoje virto nykios tuštumos jausmu: styro medžiai be šakų, karksi juodi paukščiai, neparašytų eilėraščių mirtis.

Juozas Kėkštas. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/juozas-kekstas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:23