Jupiteris
Jupiteris. Tai didžiausia ir masyviausia saulės šeimos planeta. Nepaisant didumo, Jupiteris yra mikliausia planeta, pustrečio karto greičiau negu Žemė apsisukanti apie savo ašį. Jupiteris – stiprus kosminis magnetas. JAV kosminės stotys, praskriejusios arti Jupiterio, aptiko labai sudėtingą ir įvairiaspalvę viršutinę planetos atmosferą. Jupiterio oras lekia ne tik horizontalia, bet ir vertikalia kryptimi. Žymiausias Jupiterio sūkurys, primenantis žemiškus ciklonus ir anticiklonus, yra garsioji Didžioji raudonoji dėmė. Raudonoji dėmė susidariusi į pietus nuo pusiaujo. Raudonoji dėmė labai patvari. Žemiausia temperatūra ( apie 130 K ) yra sluoksnyje, kuriame slėgis 100 – 120 mb. Daugiausia palydovų turi stambiosios planetos milžinės – Jupiteris ir Saturnas. Jupiterio šeima. Literatūra.
Jupiteris. Tai didžiausia ir masiviausia saulės šeimos planeta. Jupiterio masė didesnė už visų kitų didžiųjų planetų bendrą masę net pustrečio karto. Tačiau iki saulės masės jam dar toli gražu: iš vienos saulės būtų galima padaryti beveik 1050 tokių kosminių kūnų kaip jupiteris. Vidutiniškas jupiterio tankis – pats artimiausias saulės tankiui: 0,08 g/cm3 mažesnis už jos tankį.
Nepaisant didumo, jupiteris yra mikliausia planeta, pustrečio karto greičiau negu žemė apsisukanti apie savo ašį. Viršutiniai atmosferos sluoksniai sukasi nevienodu kampiniu greičiu: prie pusiaujo apsisukimo periodas 5m11s trumpesnis kaip vidurinėse platumose. Dėl greito sukimosi planeta labai susiplojusi: jos ašigalinis spindulys 4400 km trumpesnis kaip pusiaujinis, taigi paplokštumas lygus net 0.
Jupiteris – stiprus kosminis magnetas: šiauriniame poliuje jo stiprumas lygus 14 oe, pietiniame – 11 oe ir prie pusiaujo 4,2 oe. Magnetinis poliarumas priešingas žemės magnetiniam poliarumui. Magnetinis laukas panašus į žemės magnetinį lauką, bet už jį daug kartų stipresnis ir toliau siekia. Suprantama, kad saulės vėjo dalelės, susidūrusios su jupiterio magnetiniu lauku, patenka kaip į spąstus. Aplink jupiterį, skirtingai negu apie žemę, susidaro ne radiacijos žiedas, bet elektringas diskas. Elektringos dalelės turi savo magnetinį lauką, kuris deformuoja jupiterio lauką. Į saulę atgręžtoje pusėje 50 – 100 jupiterio spindulių nuotoliu susidaro frontas, o priešingoje laukas nutįsta net už saturno orbitos.
Jav kosminės stotys, praskriejusios arti jupiterio, aptiko labai sudėtingą ir įvairiaspalvę viršutinę planetos atmosferą. Atogrąžų sritys gauna daugiau saulės energijos, labiau įkaista, ir oras čia kyla aukštyn, užleisdamos vietą vėsesnėms masėms iš ašigalių sričių. Tačiau jupiteryje vėjai pučia ne išilgai dienovidinių: veikiami koralio jėgų, kurios šioje planetoje dėl greito sukimosi apie ašį daug veiksmingesnės negu žemėje, nukrypsta išilgai lygiagrečių. Vėjų greitis atogrąžuose apie – 100 m/s į rytų pusę, apie +20o, -20o platumų zonoje – apie 50 m/s į vakarų pasę. Šiaurės pusrutulyje dar labiau stiprus rytys tarp 20o ir 30o platumos pučia daugiau kaip 100 m/s greičiu. Arčiau ašigalių atmosfera ramesnė.
Jupiterio oras lekia ne tik horizontalia, bet ir vertikalia kryptimi.
2010 m.
5.00
Microsoft Word 
7 KB
7 KB
5 puslapiai
Panašūs referatai