Jūra lietuvių poezijoje


Lietuvių esė. Jūra lietuvių poezijoje.


Kas ta jūra? Kai kam tai bus paprasčiausias didelis sūraus vandens telkinys, susisiekiantis su vandenynu. Kitam jūra - tai, kas neaprėpiama, kas neturi pradžios ir pabaigos. Dar kitam jūra - tai gyvybingumas, laisvė, nenumaldomi troškimai. Savo paslaptimi ir galybe jūra traukia dažną prie savęs. Prie jos sutinkama ir palydima diena, prie jos žmonės atranda vienas kitą, įsimyli, susitinka, ilsisi, jos banga dažną ir į Parnaso kalną užkelia. Jūra it poezija - lyg du neatskiriami sinonimai, žymintys mistinį paslaptingumą, dieviškumą, begalybę ir pasigėrėjimą.

Lietuvių lyrika nesivaizduojama be taip dažno jūros motyvo. Turbūt nėra pasaulyje tautos, kuri nedainuotų giesmės savo jūrai (žinoma, jeigu ją turi). Ne išimtis ir lietuviai. Apie jūrą gražiausius posmus yra sudėję Maironis, V. Mykolaitis-Putinas, V. Šulcaitė, E. Matuzevičius ir daugelis kitų lietuvių poetų.

  • Lietuvių kalba Esė
  • 2014 m.
  • 3 puslapiai (973 žodžiai)
  • Lietuvių esė
  • Microsoft Word 11 KB
  • Jūra lietuvių poezijoje
    10 - 4 balsai (-ų)
Jūra lietuvių poezijoje. (2014 m. Lapkričio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/jura-lietuviu-poezijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:38