Jurgis Savickis. Kūrinių fabulos ir svarbiausios idėjos


Lietuvių analizė. Kūrinio pavadinimas , situacijos. Meninė erdvė laikas. “ Vagis ”. “ Ad astra ”. “ Fleita ”. “ Kova ”. Stiliaus bruožai. Teatro kaukes dėvintys personažai.  . “ Paskutinio Rapsodo ” fabula. Veikėjų paveikslai. Erdzelynas senis. Jaunasis Erdzelynas sūnus.


Tai vagies išvadavimo istorija. Novelės veikėjas - vaikas svajojo pasidaryti smuiką ir tikėjosi sulaukti plėšiko, įsivaizduojamo kaip “aukštas,malonus, gražiais juodais rūbais apsirėdęs, lyg kunigas su blizgančiais kaliošais”. Šis vaizdinys kilo dėl nuolat girdimų pasakojimų iš senų žmonių. Vieną dieną jo tėvas sugauna ir partempia arkliavagį namo. Vėliau veidmainiškai pradeda su juo kalbėti bei jį mušti. Vagis nenusileidžia. Vaikas stebisi tokio tėvo elgesio ir labai greitai nusprendžia išlaisvinti vagį. Vagiui tai netikėta, todėl jis net stabteli, vietoj to, kad bėgtų. Staiga vagis apkabina vaiką ir šiam pabyra ašaros. Nepaisant to ,kad vagį vėliau sugavo, vaikas jautėsi pakilėtas, lyg atlikęs būtiną pareigą, “tapo įrašytas žmonių tarpan”.

Tai šuns nuskandinimo istorija. Vaizduojamas turtingas, bet žiaurus ūkininkas Dalba, kuris mėgsta tvarką ir imtis įvairių reform. Vieną dieną Dalba nusprendžia, kad reikia atsikratyti senu, niekam nereikalingu šunimi – jį nuskandinant. Deja, atrodęs toks puikus planas neišdega, pats Dalba vos nepaskęsta su savo brangiais kailiniais. Jį išgelbsti tas pats šuo, išsikapstęs iš vandens, pamiršęs šeimininko bandymą jį nuskandinti. Dalba nejautė jokio dėkingumo, juk ne žmogus jį išgelbėjo. Po tokio artimo mirties regėjimo, Dalba panoro pasidaryti geresniu žmogumi, nors blogu taip pat nesijautė esantis. Dalba grįždamas iš bažnyčios, atsimena savo nebaigtą darbą ir nuvilkęs šunį įmeta jį aketėn, taip juos atsikratydamas visam laikui. Po to grįžta namo nejausdamas jokios sąžinės graužaties, kur jo laukia žmona, gaminanti skilandį bei kunigas.

Dalba. Vien vardas jau reiškia pagalį. Tai ūkininkas,kuris rūpinasi savo išvaizda, yra tvarkingas, religingas. Jis taip pat mėgsta vykdyti reformas, skaniai pavalgyti. Be šių savybių pasireiškia žiaurumas, abejingumas, saiko neturėjimas, vadovavimasis instinktais.

Fleita simbolizuoja muziką,meną ir kultūrą. Protagonistui žiogui griežimas fleita – visas gyvenimas, o taip pat ir vienintelis pragyvenimo šaltinis. Gydytojui pranešus, kad jis nebegali groti, kitaip mirs, apverčia Žiogo gyvenimą aukštyn kojom. Žiogui tenka palikti teatrą, kur grieždavo ir keliauti į kaimą pas gimines Viksvas. Viksvos jį iškart maloniai priima. “Žiogui gyventi buvo pavesta seklyčia. Gražiais margais apmušalais išklijuota, su dviem miesto lenktinėmis kėdėmis ties stalu. [...] Iš komodos Viksvienė išėmė baltą porcelinį bliūdą svečiui nusiprausti. Bliūdas būdavo tik retai išimamas[...]” Žiogas būdamas inteligentiškas miesto žmogus turi prisitaikyti prie svetimos kaimo aplinkos. Jis buvo nepratęs prie ūkinių darbų, tuo labiau prie žmonių, nesuprantančių ir nejaučiančių muzikos. Viksvoms iš Žiogo reikėjo tik naudos, pagalbos dirbant, tad kai pamato, kad jis nieko nesugeba, pablogina svečio apsistojimo sąlygas.

  • Lietuvių kalba Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2373 žodžiai)
  • Lietuvių analizės
  • Microsoft Word 33 KB
  • Jurgis Savickis. Kūrinių fabulos ir svarbiausios idėjos
    10 - 2 balsai (-ų)
Jurgis Savickis. Kūrinių fabulos ir svarbiausios idėjos. (2015 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/jurgis-savickis-kuriniu-fabulos-ir-svarbiausios-idejos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:51