Juridiniai faktai Konstitucinėje teisėje


Teisės referatas. 1999 11 23 nutarimą. Respublikos Prezidento priesaikos, kaip juridinio Fakto, vertinimas pagal Konstitucinio Teismo 2003 12 30 nutarimą. Šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, numatyto LR Konstitucijos 74 str Fakto nustatymo samprata pagal Konstitucinio Teismo 2004 03 31 nutarimą. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo juridinių faktų ir jų sukeliamų Padarinių (pasekmių) samprata pagal Konstitucinio Teismo 1998 01 10 nutarimą.


Visuomeniniai santykiai atsiranda, keičiasi, baigiasi sąlygojami pačių įvairiausių aplinkybių, įvykių. Pavyzdžiui, santuoka sukuriamos naujos šeimos, skyrybomis jos išyra. Teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą taip pat lemia įvairūs veiksniai. Kalbant teisine kalba, tokius veiksnius galima įvardyti juridiniais faktais.

Šio darbo tikslas- atskleisti juridinių faktų sampratą ir klasifikaciją remiantis bendrąja teisės teorija, atlikti konkrečių teisės normų analizę, parodyti juridinių faktų reikšmę praktikoje. Tyrimo objektas- juridiniai faktai konstitucinėje teisėje, taikomi metodai- apibendrinimo, analizės.

Juridiniai faktai nagrinėtini ne tik teoriškai. Teorinės žinios turi būti pritaikomos praktiškai. Nagrinėjant LR Konstitucijos 101 str., reglamentuojantį Vyriausybės atsistatydinimo atvejus, svarbu ne tik konstatuoti juridinius faktus, kuriems įvykus baigiasi Vyriausybės veikla, bet ir išskirti veiksmus ir įvykius, atskleisti šiame straipsnyje minimos sąvokos „kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų“ prasmę.

Juridinių faktų samprata, jų klasifikacija plačiausiai nagrinėjama teisės teorijoje- A. Vaišvilos, S. Vansevičiaus darbuose. Įvairiose teisės šakose (pvz., baudžiamojoje, administracinėje) juridiniams faktams skiriama nedaug dėmesio, paprastai apsiribojama jų sampratos ir klasifikacijos glaustu pateikimu.

Juridiniams faktams Lietuvos konstitucinėje teisėje didžiausią dėmesį yra skyręs E. Šileikis. Be to, itin svarbi LR Konstitucinio teismo nutarimuose pateikiama juridinių faktų analizė.

Bendrojoje teisės teorijoje juridinis faktas yra suprantamas kaip viena iš teisinio santykio sudėtinių dalių. Kiti teisinio santykio struktūriniai elementai yra teisės norma ir teisinis subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas). Tik šių trijų elementų visuma leidžia atsirasti teisiniam santykiui.

S. Vansevičiaus nuomone, juridiniai faktai- tai gyvenimo faktai, su kuriais teisės normos sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar nutraukimą.

A. Vaišvila teigia, kad juridiniai faktai – tai konkrečios gyvenimo aplinkybės, įvykiai, su kurių buvimu teisės norma sieja konkrečių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Teisiniams santykiams būdinga tai, kad jie tampa teisiniais ne dėl savų ypatumų, o dėl įstatymų leidėjo valios. Juridiniai faktai yra sąlyga teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti.

Teisiniai (individualūs) aktai- tai teisės normų taikymo ir kiti teisės realizavimo aktai, sandoriai, sutartys ir t.t. Tai veiksmai, kuriais siekiama teisinių padarinių (pvz., kreipimasis su prašymu į įstaigą).

Teisiniai poelgiai- teisėti veiksmai, kurių pagrindu atsiranda teisinės pasekmės, tačiau subjektai specialiai jų nesiekia (rašytojas parašo knygą, dailininkas nutapo paveikslą, kurie yra autorių teisių objektu). Teisiniai poelgiai lemia teisinius santykius, t.y. juos sukelia, pakeičia ar nutraukia.

1) veiksmai, kuriais remiantis teisiniai santykiai atsiranda (teisės pažeidimas, testamento sudarymas, daro sutartis ir pan.);

2) veiksmai, kuriais remiantis teisiniai santykiai pasikeičia (asmens paaukštinimas pareigose);

3) veiksmai, kuriais remiantis teisiniai santykiai nutrūksta (valstybės tarnautojo atėjimas į darbą neblaiviam).

Įvykiais laikomi juridiniai faktai, atsirandantys savaime, be visuomeninio santykio subjektų valios ir sąmonės (stichinės nelaimės, gaisrai, gimimas, mirtis). Pavyzdžiui, natūralios žmogaus mirties faktas yra pagrindas paveldėjimo santykiams atsirasti.

Teisės normos neretai numato, kad teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti būtina kelių teisės faktų sutaptis. Pavyzdžiui, rinkimų teisei įgyvendinti, t.y. dalyvauti rinkimuose, yra reikalaujama:

Tas pats juridinis faktas gali būti pagrindu kelioms teisinėms pasekmėms atsirasti (pavyzdžiui, mirus žmogui, pasibaigia darbo santykiai, atsiranda paveldėjimo santykiai).

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 101 str. pateikti juridiniai faktai ir jų vertinimas (grupavimas), pritaikant bendrąją jų teorinę sampratą

Nagrinėjant šį straipsnį teisės teorijoje suformuluotomis nuostatomis, Vyriausybės atsistatydinimo pagrindus galima skirstyti į veiksmus ir įvykius.

Veiksmai yra priklausomi nuo žmonių valios, tad šio straipsnio atveju jiems priskirtini:

Seimo sprendimas pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato išimtinį Seimo įgaliojimą reikšti nepasitikėjimą Vyriausybe, sukeliant juridinį faktą, kai Vyriausybė besąlygiški privalo atsistatydinti. Seimo nepasitikėjimo pareiškimas sudaro pirmalaikių Seimo rinkimų prielaidą, nes Vyriausybė posėdyje gali priimti nutarimą siūlyti Respublikos Prezidentui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Seimo nepritarimas du kartus naujai sudarytos Vyriausybės programai

Seimo atsisakymas suteikti Vyriausybei įgaliojimus pasikeitus daugiau nei pusei ministrų;

Svarbu pastebėti, kad sąvokos „ministrų pasikeitimas“ ir „Vyriausybės sudėties pasikeitimas“ nėra tapačios. Konstitucijos 101 str. prasme svarbus tik toks ministro, vadovaujančio ministerijai, pakeitimas, kurį lemia Ministras Pirmininkas ir Respublikos Prezidentas. Tuo tarpu Vyriausybės sudėties padidėjimas ar sumažėjimas dėl naujų ministerijų steigimo ar senųjų likvidavimo nėra „ministrų keitimasis“.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (5105 žodžiai)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Juridiniai faktai Konstitucinėje teisėje
    10 - 9 balsai (-ų)
Juridiniai faktai Konstitucinėje teisėje. (2015 m. Rugpjūčio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/juridiniai-faktai-konstitucineje-teiseje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:31