Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė


Ja baudziamoji atsakomybe. Juridiniu asmenų baudžiamoji atsakomybė referatas.

Teisės konspektas. Objektyvioji nusikaltimo pusė. Subjektyvioji pusė. Kaltė. Bendrininkavimas. Bendrininkavimo formos. Bendrininkų atsakomybės. Būtinosios ginties ribų peržengimas. Tradiciškai baudžiamosios teisės rėmuose per nusikaltimo studijas mes kalbame tiktai kaip apie fizinį asmenį. JA baudžiamoji atsakomybė absoliučiojoje daugumoje valstybių, tų problemų sprendimas arba įteisinimas tam tikras įvyko maždaug prieš 15-20 metų. Iki to laiko, kaip jau sakiau, į baudžiamąją atsakomybę buvo žiūrima tik tai per fizinio asmens prizmę ir tiktai anglų-saksų teisinė sistema JA baudžiamąją atsakomybę yra pripažinusi jau labai labai seniai ir tokios valstybės kaip Anglija, JAV, sakyčiau , turi išvystytą ne tik teisminę praktiką, bet ir pačią teorinę bazę, pagrindžiančią, kodėl atsako tam tikras padarytas fizinio asmens veikas ir juridinis asmuo.


Tai subjektyviosios pusės pagrindinis elementas . Kas yra subjektyvioji pusė, patys paskaitysit. Nemanau, kad bendrieji dalykai yra labai sudėtingi. Baudžiamosios teisės teorijoje kaltė yra apibūdinama kaip asmens vidinis santykis su jo daroma veika, su šios veikos padariniais. Tiek baudžiamasis įstatymas, tiek baudžiamosios teisės teorijoje yra išskiriamos dvi kaltės rūšys – tai būtų tyčia ir neatsargumas. Naujasis BK, apibūdindamas tyčią, išskiria jau seniai baudžaimosios teisės teorijoje priimtą jos skirstymą į tiesioginią ir netiesioginę tyčią. Jeigu pagal dabar galiojantį BK toks skirstymas yra tiktai teorinis, tai jau naujajame BK yra vartojamos tokios sąvokos kaip tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Toks naujojo BK skirstymas turi pakankamai didelę reikšmę , nes kai kurie kiti BK straipsniai, kalbėdami apie kaltės reikalus taip pat duoda nuorodą į vieną ar kitą tyčios rūšį. Sakykim, apie ką mes šiandien irgi aptarsime, tai būtinosios ginties peržengimą, įstatymų leidėjas jau vartoja sampratą – tiesioginė tyčia, o ne bendrą tyčios smapratą. Tiesioginė ir netiesioginė tyčia yra labai artimos pagal savo turinį, tačiau be abebejonės yra kai kurių esminių skirtumų. Visi tyčios – tiek tiesioginės, tiek netiesioginės tyčios – apibūdinantys požymiai yra skirstomi į dvi didelias grupes, t.y intelektualūs požymiai ir valiniai požymiai. Intelektualinius požymius sudaro du aspektai : 1- kaltininkas supranta savo veikos pavojingumą ir 2- numato , kad dėl tos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai. Šie du požymiai tiek tiesioginėje, tiek netiesioginėje tyčioje sutampa ir čia reikėtų plačiau paaiškinti tai pirmąjį požymį - dėl pavojingos veikos suvokimo. Atkreipsiu jūsų dėmesį, kad baudžiamasis įstatymas reikalauja tik veikos pavojingumo supratimo. Šis supratimas nėra siejamas su tuo, ar asmuo žino, kad ta veika yra uždrausta baudžiamojo įstatymo. Reiškia, kad supratimo lygis nėra toks tikslus, jeigu įstatymų leidėjas keltų reikalavimą veikos baudžiamumo suvokimo. Be abejonės, žymiai demokratiškesnis būtų reikalavimas, kad asmuo turi suvokti veikos draudžiamumą, bet iš vienos pusės tokį aspektą įrodynėti yra visada sudėtinga , iš kitos pusė pati Konstitucija nereikalauja kaltės požiūriu draudžiamumo suvokimo, nes vienas iš vienas iš Konstitucijos straipsnių sako, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tai reiškia, kad tyčios atveju pilnai pakanka bendrąją prasme suvokti, kad tokia veika yra pavojinga . Pagrindinis skirtumas tiesioginės ir netiesioginės tyčios atvejyje glūdi valiniame aspekte. Tiesioginės tyčios atveju asmuo nori ir siekia tų padarinių, o netiesioginės tyčios atveju asmuo sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Tai yra įstatyminės formuluotės ir reikia trumpai paaiškinti jų prasmę ir esmę. Galbūt dar prieš tai vienas aspektas, susijęs su tiesiogine tyčia ir nusikaltimo sudėčių rūšimis pagal konstrukciją . Prisimenate, jau minėjome, kad yra materialios ir formalios , tyčios atveju formalių ir materialių sudėčių požymius intelektualiniai ir valiniai požymiai šiek tiek skiriasi , nes jeigu pamenate, pagrindinis skirtumas tarp materialių ir formalių sudėčių yra baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ar jie reikalingi , ar ne. Kadangi tokie padariniai yra reikalingi tik materialiose sudėtyse , tai tie intelektualiniai požymiai yra taikomi tiktai materialioms sudėtims. Formalioms sudėtims, kur įstatymų leidėjas reikalauja tiktai veikos, kaltininkas turi suvokti tiktai veikos pavojingumą, turi suvokti galimus padarinius, ir esminis momentas šiuo atveju tai, kad jis siekia ne padarinių, o tokios veikos padarymo.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 22 puslapiai (23195 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 71 KB
  • Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė
    8 - 2 balsai (-ų)
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/juridinio-asmens-baudziamoji-atsakomybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:37