Jūrinio draudimo klubai ir jų veikimo principai


Laivybos referatas. Įvadas. Jūriniai draudimo klubai. Pagrindiniai jūrinio draudimo principai. Jūrinio draudimo rūšys. Laivo korpuso ir mechanizmų (H&M) draudimas. P&I klubų veikla. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas – išanalizuoti jūrinio draudimo klubų veikimo principus ir ypatumus.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti jūrinio draudimo klubus ir jūrinio draudimo principus.

Nurodyti jūrinio draudimo klubų veiklą.

Darbo tipas – teorinis.

Darbo metodai: literatūros analizė.

Draudimo rinkoje istoriški susiklostė du pagrindiniai draudimo organizacijų tipai: draudimo kompanijos ir tarpusavio draudimo klubai. Kompanijos užsiima laivų ir krovinių draudimu, o klubai – laivų savininkų atsakomybės draudimu.

Stambiausia draudimo organizacija yra Loidas – draudikų susivienijimas Anglijos jūros draudimo rinkoje, egzistuojantis nuo XVII amžiaus. Kiekvienas draudikas – Loido narys, sudarydamas jūros draudimo sutartį, savo parašu patvirtina draudimo sumą, kurios ribose jis prisiima atsakomybę pagal sutartį ir būtent todėl jis vadinamas pasirašančiuoju (underwriter). Loido narių mokumo užtikrinimui kiekvienas draudikas į Loido sąskaitą perveda įmoka, kuri naudojama atsiskaitymams su draudėjais draudiko nemokumo atveju. Draudikų ir draudėjų bendravimas sudarant jūros draudimo sutartį vykdomas per tarpininkus – draudimo brokerius, turinčius specialią Loido draudimo korporacijos akreditaciją.

XIX amžiaus pradžioje laivų draudimo rinka Anglijoje buvo liberalizuota, todėl netrukus daugelis laivų savininkų vėl grįžo prie ankstesnio modelio: ėmė drausti rizikos draudimo įmonėse. Tai leido planuoti biudžetą, skirtą, draudimo įmokoms, o laivo apgadinimo ar jo praradimo atveju tikėtis iš anksto sutartos draudimo išmokos. Savitarpio draudimo klubai tokio finansinio apibrėžtumo pasiūlyti negalėjo – draudimo įmokų dydis tiesiogiai priklausė nuo tais metais asociacijos nariams įvykusių incidentų skaičiaus ir dydžio. Ilgainiui vis daugiau laivų savininkų traukėsi iš savitarpio draudimo asociacijų. Jose likdavo tik laivai, kuriuos dėl prastos techninės būklės atsisakydavo drausti draudimo kompanijos.

Nors kiekvienoje valstybėje draudikų siūlomos jūrinio draudimo sąlygos ir nacionaliniai draudimą reglamentuojantys įstatymai gali skirtis, pagrindiniai principai paprastai išlieka tie patys ir yra taikomi visuotinai:

Apdraustasis privalo turėti turtinį interesą, susijusį su draudžiamu turtu ar civile atsakomybe. Draudimo sutartis, sudaryta neturint draudimo intereso, laikoma negaliojančia;

Apdraustasis turi teisę į draudimo išmoką, kuri negali būti didesnė nei jo patirti nuostoliai. Kitaip tariant, draudimo sutartis yra kompensacinio pobūdžio ir nesuteikia apdraustajam galimybės jos pagrindu gauti pelno ar kitų faktiniais nuotoliais nepagrįstų pajamų.

  • Laivyba Referatai
  • 2015 m.
  • 12 puslapių (2194 žodžiai)
  • Mokykla
  • Laivybos referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Jūrinio draudimo klubai ir jų veikimo principai
    10 - 5 balsai (-ų)
Jūrinio draudimo klubai ir jų veikimo principai. (2015 m. Balandžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/jurinio-draudimo-klubai-ir-ju-veikimo-principai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:20