Jūros hidritechniniai statiniai


Laivybos kursinis darbas.

Turinys. Įvadas. Helsinkio jūrų uostas. Istorija. Uosto sąlygos. Uosto dalys. Uosto krova. Uosto plėtra. Pratybų darbas. Šlaitinio profilio statiniai. Šlaitinio profilio atitvėrimo statinio konstrukciniai skaičiavimai. Pratybų darbas. Krantinės projektavimas. Laisvojo krantinės aukščio apskaičiavimas. Statinio klasės skaičiuojamųjų tikimybių nustatymas. Krantinės skaičiuojamosios schemos sudarymas. Geotechninių charakteristikų nustatymas. Krantinis konstrukciniai skaičiavimai. Naudota literatūra.


Kiekvienas uostas ar prieplauka turi savo krantosauginius statinius, kurie yra skirti apsaugoti krantus nuo sugriovimo, srovių ar ledo žalingo poveikio. Dažnai krantosauginiai statiniai įrengiami tam, kad būtų galima nustatyti ar susilpninti kranto šlaito nuošliaužų susidarymo procesą. Šie statiniai būna pasyvūs ir aktyvųs, bei taip pat gali būti kombinuotieji statinai. Pasyviais laikomi tie statiniai , kurie betarpiškai apsugo kranto šlaitą nuo bangų, srovių, ledo poveikio. Jais gali būti krantų tvirtinimo sienos, pusiau šlaitinio tipo statiniai. Aktyviais – kurie gesina – prislopina bangos energiją kranto prieeigose. Pagrindiniai statinių tipai tai bangolaužiai ir bunos.

Šiame pratybų darbe atliksime skaičiavimus ir projektuosime šlaitinio profilio krantinę, kuri bus skirta mažūjų žvejybos laivų bei pramoginių laivų švartavimuisi.

Helsinkio miestas buvo įkurtas 1550 metais, kai Švedijos karaliaus Gustavo Vazos I valia ant kyšuliais ir įlankomis išraižyto šcherinio Suomijos įlankos šiaurinio kranto buvo įkurta gyvenvietė. 1569 m. jai buvo suteiktos miesto teisės, išsiplėtė prekyba. 1641 m. Helsinkis (tada vadintas Helsingfors) perkeltas apie 5 km į pietus ant uolingo Estaneso pusiasalio. Prekybą ir navigaciją Suomijos įlanka tuomet kontroliavo Talinas. 1748 m. septyniose salelėse, esančiose piečiau Estaneso pusiasalio, imti statyti kariniai įtvirtinimai ir 1772 m. baigta įrengti Sveaborgo tvirtovė, dabar vadinama Suomenlinna. 1812 m., kai Suomija priklausė Rusijai, iš Turku į Helsinkį perkelta ir šalies sostinė. Tai padarė didžiulę įtaką uosto plėtrai. Labiausiai Helsinkis išaugo tapęs nepriklausomos Suomijos sostine, XX a.

Lyginant uostų krovą penktajame, pokariniame XX a. dešimtmetyje ir pirmajame XXI a. gešimtmetyje, išryškėja dideli skirtumai. Tuo metu į Helsinkį buvo įvežama kolonijinių prekių, grūdų, siūlų ir tekstilės gaminių, odų, kailinių, metalų, įvairių mašinų ir įrenginių. Iš uosto buvo eksportuojama: miškas ir mediena, celiuliozė, popierius, gyvulininkystės produktai. XXI amžiuje Helsinkis tapo vienu didžiausiu kruizinių laivų uostu – 2004 m. jis aptarnavo apie 9 mln. keleivių ir 200 kruizinių laivų. Labai didelė apyvarto dalis dabar tenka keltlaiviams. Iš uosto, be tradicinių prekių, eksportuojama daug krovinių konteineriuose, kuriose be kitų krovinių, išvežama daug mašinų bei įrenginių. Helsinkyje eksportui statomi ir jūriniai laivai.

Labai gerai uosto humanizavimą atspindi keleivių pervežimo dinamika ( 1 diagrama). Iš diagramos matyti, kad per dešimtmetį keleivių skaičius padidėjo 1,3 milijono. Be to, Pietiniame uoste keleivių skaičius per atskirus nagrinėto dešimtmečio metus kito tik tarp 5,43 ir 5,8 milijono, o Vakariniame uoste – siekė 1,6 mln. 1995 m. iki 3,25 mln. 2004 metais.

  • Laivyba Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Irma
  • 23 puslapiai (2552 žodžiai)
  • Universitetas
  • Laivybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 2097 KB
  • Jūros hidritechniniai statiniai
    10 - 1 balsai (-ų)
Jūros hidritechniniai statiniai . (2017 m. Spalio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/juros-hidritechniniai-statiniai.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 21 d. 20:39