Jūros transportas


Logistikos referatas. Įvadas. Jūrų transportas. Privalumai. Trūkumai. Giliavandenis jūrų transportas. Maršruto tarpai sausumos keliais. Trumpi reisai jūromis. Laivai generaliniams kroviniams vežti. Konteineriniai vežimai trumpais atstumais. Jūrų transporto charakteristika. Įkrovumas. Lankstumas ir patikimumas. Vežimų jūrų transportu organizavimo formos. Kas yra laivo čarteris (frachtavimas) ir kuo skiriasi laivo čarterio (fraktavimo) sutartis nuo. Krovinių (keleivių) vežimo sutarties? Tarptautinis gabenimas jūra. Jūrinių krovinių logistikos Baltijos jūros regione ypatumai. Abipa Logistics. Panaudota literatūra ir šaltiniai.


Referato tikslas yra išsamiai išnagrinėti jūros krovinių gabenimą ir jų ekspedijavimą.

Vienas iš didžiausių naftos tankerių yra “Pierre Guilaumat” 414 m. ilgio ir 68 m. pločio, o jo talpa yra 555,000 t. t.y. tokia pati, beveik kaip 29,000 sunkvežimių.

Per Lamanšo sąsiaurį plaukiojantys keltai gali vežti 1300 keleivių ir 350 mašinų; plaukiojančiuose per Šiaures jūra telpa daugiau kaip 1200 keleivių ir apie 500 mašinų;

Netgi tie laivai kurios proektujant, didžiausias demesys būvo skiriamas greičiui, tokie kaip laivai ant oro pagalvių, yra labai talpūs (iki 450 keleivių ir 50 mašinų)

Reino baržos gali vežti tokio pat dydžio krovinius (10,000 t.), kaip ir 500 sunkvežimių.

Laivai sunaudoja labai daug kuro ( mažiausiai 100 t. per diena), todėl laivų savininkai nuolat ieško būdų sumažinti šį sunaudojimą. Tačiau, turint galvoje didelį krovumą, kuro kaštai krovininiam vienetui yra nedideli, palyginus su kitomis transporto rūšimis, ypač oro transportu. Pavyzdžiui, 280 kg sverinčio krovinio vežimas jūra oš Didžiosios Britanijos į Frankfurtą kainuotų apie sverinčio krovinio vežimas jūra oš Didžiosios Britanijos į Frankfurtą kainuotų apie 40 svarų sterling, oru – 230 svarų sterligų: čia neiskaičiuotos pakrovimo, draudimo, dokumentų iforminimo ir pristatymo į uostą išlaidos.

Laivybos kompanijos laikomos optimaliomis turinčios palyginus nedaug darbuotojų, o ypač laivų be nustatyto maršruto eksplotacijoje, tačiau išlaidos įgulai tesudaro didelę einamujų išlaidų dalį. Padidejus laivų įkrovumui , darbuotoju skaičius išliko daugmaž toks pat, ir dabar, augant konkurencijai, laivų savininkams iškyla didžiulis poreikis mažinti įgulas . 1977 m. vidutinio laivo įgulą sudarė 28-30 žmonių. Atsiradus taisyklėms, skatinančioms universalios įgulos formavimą, įstatymu nustatytas minimumas yra 15 žmonių, tačiau dažniausiai giliavandenių jūrinių laivų įgulą sudaro 18 – 19 žmonių. Apskritai laivyboje labai efektyviai naudojama darbo jėga lyginant su pervežamais kroviniais.

Keleiviniuose laivose, žinoma įgula turi būti daug didesnė, nes keleiviams reikalingos įvairiausios paslaugos. Norint aptarnauti 1700 “Karalienės Elizabietos II” keleivių, reikia 1000 žmonių įgulos. Netgi per Lamanšo sąsiaurį plaukiančiame kelte, gabenančiame 1000 keleivių, turi būti 50 žmonių įgulos. Šis keleivių ir įgulos santykis panašus į atitinkamą lėktuvo Boeing 747 santykį. Tačiau reikia prisiminti, jog didelė įgulos dalis, plaukiojanti laivu, civilinėje aviacijoje būtų “žemes” darbutojais.

  • Logistika Referatai
  • 2014 m.
  • 14 puslapių (1992 žodžiai)
  • Logistikos referatai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Jūros transportas
    10 - 4 balsai (-ų)
Jūros transportas. (2014 m. Balandžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/juros-transportas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:21