Jūrų politika


Laivybos referatas.

Įvadas. Lietuvos jūrų sektorius. Lietuva­ ES jūrų politikos dalis. Europos Sąjungos baltijos jūros regiono strategija. Lietuvos ir Europos Sąjungos jūrinio sektoriaus dokumentai. Išvados.


Vienas iš svarbiausiu tarptautinės prekybos kanalų yra jūros transportas. Esamais jūrų keliais pervežama apie du trečdaliai pasaulinės prekybos krovinių, todėl valstybės yra suinteresuotos plėsti tarptautinę jūrinė ir pakrantinę laivybą. Ne išimtis ir Lietuva. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva atgavo Klaipėdos jūrų uostą kartu su pajūrio ruožu. Neužšąlantį Klaipėdos jūrų uostą ir palyginti gerą kelių infrastruktūrą galima laikyti vienu iš svarbiausių valstybės konkurencinių pranašumų, sudarančių sąlygas realiai šalies ekonominei ir politinei nepriklausomybei užtikrinti. Klaipėdos uostas didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų. Iš čia lengva pasiekti Rytų šalių regionus ­ Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Todėl Lietuva turėtų stengtis politiniais žingsniais palaikyti uosto plėtrą ir jūrinės valstybės statusą. Darbo tikslas­ išnagrinėti Lietuvos jūrų politiką ir pateikti išvadas.

Lietuvos jūrinio sektoriaus vystymasis yra priklausomas nuo Baltijos jūros regiono, tame tarpe ir Klaipedos uosto.

Susisiekimo ministerijos pateikia duomenimis didžiausi krovinių srautai yra pervežami geležinkelių transportu, antroje vietoje yra kelių transportas, jūrų transportas lieka vos trečioje vietoje. Praktiškai mažiausios krovinių apimtys pervežamos vidaus vandenų ir oro transportu.

Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija.

Lietuvos Vyriausybė kartu su Klaipėdos jūrų uosto direkcija, numatydama bendradarbiavimo galimybes su Azijos valstybėmis, 2010 m. vykdė ypač aktyvią bendradarbiavimo politiką. Taip pat Vyriausybės programos, susisiekimo ir komunikacijų srityje trečiu prioritetu yra išskiriama Lietuvos jūrų transporto plėtra. Vyriausybė, norėdama įgyvendinti šį prioritetą, yra numačiusi tam skirtas priemones. Planuojama modernizuoti ir plėtoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, skiriant reikalingas investicijas. Valstybės investicijas, skirtas Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, siekiama paskirstyti tiems projektams, kurie leistų užtikrinti didžiausią naudą uosto veiklai ir pritraukti papildomus krovinių srautus, taip pat projektams, susijusiems su konkrečių uoste veikiančių privačių krovos kompanijų įsipareigojimais, kurie užtikrintų , kad įvestos į infrastruktūrą valstybės investicijos būtų tikslingai panaudotos ir taip būtų sukurta nauda Klaipėdos regionui ir valstybei. Siekiama visapusiškai ištirti ir įvertinti modernaus giliavandenio jūrų uosto statybos galimybes. Ilgalaikėje iki 2025 metų Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje taip pat akcentuojamas išorinio giliavandenio uosto statymas. Strategijoje teigiama, jog susiklosčius palankiai rinkos situacijai planuojama pradėti statyti giliavandenį Klaipėdos jūrų uostą, kurio galutinis planuojamas pajėgumas būtų iki 40 mln. tonų, o gylis prie krantinių – iki 17 metrų.

∙ padidinti regiono gyventojų gerovę.

  • Laivyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2504 žodžiai)
  • Laivybos referatai
  • Microsoft Word 813 KB
  • Jūrų politika
    10 - 4 balsai (-ų)
Jūrų politika. (2016 m. Vasario 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/juru-politika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:08