Jūrų uostai referatas


Transporto referatas.

Terminalų klasifikacija [1]. Terminalo paskirtis. Jūrų transporto terminalai. Technologinių procesų valdymas transporto terminale. Jūrų uostai [1]. Uosto sudėtinės dalys [1]. Uosto infrastruktūros samprata. Uosto akvatorijos. Uostų vartai (bangolaužiai, molai). Uosto krantinės. Uosto terminalai [3]. Terminalų parametrai. Krovinių išdėstymo terminale pricipai. Uosto navigacinė įranga. Uosto terminalų darbas. Generalinių krovinių terminalai. Birių krovinių terminalai. Ro-Ro terminalai. Konteinerių terminalai. Naftos terminalai.


Nepaisant terminalų įvairovės, juos galima skirti į du tipus:

[2]Terminaluose kroviniams krauti ir transportuoti naudojama:

Krovinių transportavimo terminalo teritorijoje įrengimų ir kt.

Jūrų uostas yra natūraliai ar dirbtinu būdu suformuota tinkama laivybai jūros pakrantės dalis, susidedanti iš uosto žemyninės dalies ir akvatorijos, įplaukos kanalų, krantinių, pirsų, šliuzų, navigacinės įrangos sistemos, kurie sudaro uosto infrastruktūrą. Uosto infrastruktūrai priklauso uoste esantys bendro naudojimo keliai – automobilių keliai ir geležinkeliai.

Jūrų uostų infrastruktūrą valdo uostų administracijos, o ja už tam tikrą mokestį gali naudotis įvairūs klientai – atplaukiantys iš įvairių pasaulio šalių laivai, uoste dirbančios įmonės ir organizacijos, kurių veikla surišta su uostų darbu.

Jūrų perkėlos (automobiliams ir geležinkelio vagonams gabenti);

Statybiniai uostai (laivų statyklos, dokai ir pan.).

Atviri uostai randasi betarpiškai prie pat jūros – laivai gali bet kada išplaukti ar įplaukti į uostą. Esantys prie vidaus vandenų tinklo (upių ar kanalų) uostai nuo jūrų būna atskirti šliuzais, o jų laivybą dažnai reguliuoja potvyniai atoslūgiai.

Uosto akvatorija. Tai laivybai skirtas uosto plotas, sudarantis galimybę ne tik saugiam laivų eismui, bet ir apsaugantis jūrų laivus nuo stipraus bangavimo. Uosto akvatorija turi vartus arba įplaukos kanalą, kuriuo jūrų laivai iš atviros jūros įplaukia į akvatorijos teritoriją. Įplaukos kanalų arba uosto vartų gylis paprastai būna didesnis už akvatorijos gylį. Prie uosto vartų paprastai įrengiami bangolaužiai, kurie apsaugo akvatoriją nuo bangavimo ir pažymi vartus. Krovininiai laivai turintys didelę kremzlę ne visuomet gali įplaukti į jūrų uostus turinčius nepakankamą akvatorijos gylį. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gylis yra 14,0 metrų.. į jį gali įplaukti jūrų laivai, kurių grimzlė neviršija 13,5 metrų. Įplaukos kanalo gylis – 14,5 m. uosto akvatorijos plotas – 623 ha.

Uosto krantinės. Tai vietos, skirtos jūrų laivams švartuotis atvykus į uostą. Krantinių statybai naudojamos įvairios medžiagos ir konstrukciniai elementai – gelžbetonis, poliai, medis. Uosto krantinėse vykdomi krovos darbai, todėl priklausomai nuo kraunamų medžiagų savybių krantinės yra specializuotos – skirtos tam tikrų krovinių krovos darbams atlikti. Pavyzdžiui, naftos ir jos produktų, skystų maisto produktų, grūdų ir žemės ūkio produktų, mineralinių trąšų, generalinių krovini, metalo produkcijos, medienos ir medienos gaminių, konteinerių ir pan. krantinių ilgis priklauso nuo jūrinių laivų gabaritų (ilgio) ir uostuose būna labai įvairūs. Bendras uosto krantinių ilgis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sudaro 24,9 km. Atskirų specializuotų krantinių ilgis svyruoja gana plačiose ribose – nuo 42 iki 275 m. Gylis prie atskirų krantinių yra taip pat nevienodas – nuo 5,5 iki 14 m.

Uosto žemyninė dalis yra sudėtinė jūrų uosto dalis, kurioje randasi uosto infrastruktūra, taip pat svarbūs uosto komerciniai elementai – keleivių ir krovinių terminalai. Uosto žemyninėje dalyje įsikūrusios krovos darbų įmonės, laivų remonto ir statybos kompanijos, teikiančios visas su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusias paslaugas. Čia randasi taip pat uosto administracijos ir komerciniai pastatai, antžeminių transporto priemonių privažiuojamieji keliai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemyninę dalį sudaro 415 ha žemės plotas. Jame randasi geležinkelio privažiuojamieji keliai, kurių bendras ilgis yra 69 200 m., taip pat skystų krovinių talpyklos (48 2500 m2), birių krovinių sandėliai (368 000 t), dengti sandėliai (160 628 m2), taip pat atviros sandėliavimo aikštelės, skirtos konteineriams sandėliuoti (780 000m2).

Uosto žemyninė dalis, akvatorija, krantinės, hidrotechniniai įrenginiai, navigacijos keliai, kanalai, įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai pagrindinai priklauso valstybei, tačiau įvairiose šalyse ši priklausomybė gali būti skirtinga – gali priklausyti atskiriems valstybėms regionams ar net atskirų pasaulio miestų municipalitetams. Tačiau tokie infrastruktūros objektai negali būti privatizuojami.

  • Transportas Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (5617 žodžių)
  • Transporto referatai
  • Microsoft Word 51 KB
  • Jūrų uostai referatas
    10 - 7 balsai (-ų)
Jūrų uostai referatas. (2016 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/juru-uostai-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:31