Juslinis gaminių vertinimas


Maisto technologijos konspektas.

Juslinis gaminių vertinimas Kaunas , 2011 įvadas jusline analize. Bendrieji juslinės analizės principai. Jutimo organas. Jutimas pojūtis. Aptikimo slenkstis. Atpažinimo slenkstis. Angl. difference threshold –. Angl. terminal threshold –. Juslinės gaminių savybės ir jų vertinimas jutimo organais. Gaminio išvaizda. Trichromatinė trijų spalvų teorija. Oponentinių procesų teorija. Sūrų skonį. Rūgštų skonį. Saldų skonį. Kartų skonį. Umamio skoniu. Šarminį skonį. Metalo skonį. Sutraukiamasis skonis. Tekstūra ir konsisencija. Mechaninės savybės. Geometrinės savybės. Paviršiaus savybės. Paviršinio lietimo pojūčiai. Giliojo lietimo pojūčiai. Klausos pojūčiai. Juslinės analizės atlikimo sąlygos. Juslinės analizės laboratorijos įrengimas. Tyrimo kambario reikalavimai. Vertintojo darbo vietos įrengimas. Reikalavimai paruošimo kambariui. Juslinės analizės planavimas ir atlikimas. Meginių paruošimas ir pateikimas analizei. Indai ir įrankiai. Mėginio kiekis. Mėginių kodavimas. Mėginių pateikimas tirti. Mėginių pateikimo tvarka. Subalansuota seka. Atsitiktinė seka. Juslines analizes organizavimas. Uždarasis vertinimas. Atvirasis vertinimas. Kombinuotasis vertinimas. Juslinio vertinimo veiksniai. Fiziologiniai veiksniai. Jusline adaptacija. Jusline adaplacija. Hornogeninė adaptacija. Heterogeninė kryžminė adaptacija. Skonio receptoriv adaptacija. Kryžminį jautrumo padidėjimą. Uoslės receptorių adaptacija. Dirgiklių sąveika. Silpninimas , maskavimas. Skonių sąveika. Skonio silpnininas , maskavimas. Skonio stiprinimas. Skonių kompromisas. Kvapų sąveika. Kvapo silpninimas , maskavimas. Kvapų kompromisas. Kokybiškai naujo kvapo susidarymas. Spalvos , skonio ir kvapo sąveika. Formos įtaka gaminio priimtinumui. Psichologiniai veiksniai. Vertintojo organizmo būsena alkis / sotumas. Mėginių pateikimo tvarka dirgiklio intensyvumo efektas. Pirmumo efektas.


Jusliniai tyrimai paremti žmogaus jutimo organų pojūčiais ir jų analize. Schemiškai žmogaus organizmo reakcija į įvairius vidaus ir išorės dirgiklius galima pavaizduoti taip:

Dirgiklis – tai veiksnys, dirginantis jutimo organo receptorius. Jutimo organas – analizatoriaus (sensorinės sistemos) periferinė dalis, susidedanti iš atitinkamos rūšies receptoriaus ir pagalbinių bei apsauginių įtaisų (nervinių ląstelių). Receptorius – specifinė jutimo organo dalis (nervinė ląstelė), priimanti ar perduodanti atskirą dirgiklį. Pagal atsirandančio jutimo pobūdį jutimo organai skirstomi į regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo, temperatūros ir skausmo jutimo organus, taip pat pusiausvyros, judėjimo ir vidaus organus.

Jutimas (pojūtis) – organizmo savybė jausti ir reaguoti į išorinius ir vidinius dirgiklius. Dirgikliui sudirginus jutimo organo receptorių, dirgiklio požymius (pavyzdžiui, spalvą, formą, kvapo ar skonio intensyvumą ir kt.) jutimo organas koduoja nerviniais impulsais, kurie juntamaisiais (sensoriniais, kylančiaisiais, receptoriniais) nervais perduodami į centrinės nervų sistemos galvos smegenis. Čia juntamaisiais nervais gauti impulsai analizuojami, ,,rūšiuojami“ ir kyla atitinkamas suvokimas – paprastų ar sudėtinių juslinių dirgiklių poveikio supratimas. Toliau impulsai, sukeliantys atitinkamą reakciją (atsaką), judinamaisiais (motoriniais, nusileidžiančiaisiais) nervais siunčiami į organus ar raumenis. Galvos smegenų žievėje galima išskirti daugmaž pastovias sritis (zonas), vadinamas žieviniais analizatorių centrais, kur baigiasi tam tikri laidai (nervais) iš atitinkamų receptorių. Motorinė zona, valdanti žmogaus judesius, yra priekiniame centriniame žievės vingyje, bendrojo jutimo (sensorinė) zona, kur suvokiamas skausmas, šaltis, šiluma, lietimai – užcentriniame vingyje, regos – pakaušinėje srityje pentininės vagos pakraščiuose, klausos – viršutiniame smilkinio vingyje, uoslės ir skonio – apatiniame kaktiniame ir juostiniame vingyje, Amonio rage ir kablyje. Jutimo organai yra prisitaikę nerviniu impulsu paversti tik tam tikrą energijos rūšį, pavyzdžiui, ausis – garso, akis – šviesos bangas.

Psichofizika – mokslas, nagrinėjantis ryšius tarp dirgiklio ir atitinkamų juslinių reakcijų. Kiekvieną jutimą sudaro trys elementai: dirgiklis, nervinis procesas ir suvokimas. Kiekvienas jutimo organas veikia pagal savo dėsningumus. Tačiau egzistuoja ir tam tikri bendrieji dėsniai, kuriems paklūsta rega, klausa, lietimas ir kt. jutimo organai. Jutimai psichofizikoje nagrinėjami kiekybiškai. Norint paprasčiausiu būdu kiekybiškai įvertinti jutimą, reikia pamatuoti energijos kiekį, kuris sunaudojamas jutimui sukelti. Kad kiltų koks nors pojūtis, dirgiklis turi pasiekti tam tikrą intensyvumo lygį (stiprumą). Gebėjimas pajusti pačius silpniausius dirginimus vadinamas absoliučiuoju jautrumu. Absoliutųjį jautrumą nusako aptikimo ir atpažinimo slenksčiai:

Aptikimo slenkstis (angl. stimulus threshold, detection threshold) – mažiausias pajaučiamas juslinio dirgiklio dydis, sukeliantis pojūtį, kuris gali būti neatpažįstamas.

Atpažinimo slenkstis ( angl. recognition threshold) – mažiausias atpažįstamas pajaučiamo juslinio dirgiklio dydis.

Aptikimo ir atpažinimo slenksčiai priklauso nuo jutimų sistemos būsenos, specifinių dirgiklio savybių ir receptoriaus dirginimo trukmės.

Be absoliučiojo jautrumo, skiriamas ir santykinis jautrumas, t.y. gebėjimas palyginti dviejų poveikių intensyvumą. Santykinį jautrumą nusako skirtumo slenkstis ir galutinis slenkstis:

Skirtumo slenkstis (angl. difference threshold) – mažiausias pajaučiamas juslinio dirgiklio intensyvumų skirtumas.

Vartotojai dažniausiai pirmą įspūdį apie gaminį susidaro iš jo išvaizdos, kuri vertinama vizualiai, t.y. regos (matymo) organais (lot. visualis – matymo). Nustatyta, kad net 87% vartotojų renkasi gaminį pagal išvaizdą ir spalvą. Išvaizda dažnai yra pagrindinė savybė, iš kurios sprendžiama, ar pirkti ir vartoti gaminį.

Matymas – tai skirtumų išoriniame pasaulyje aptikimas, suvokiamas šviesos spinduliams patenkant į akis. Matymas yra laikomas vienu iš svarbiausių žmogaus pojūčių. Regos organais vertinamos tokios juslinės savybės:

Skaidrumas (angl. transparency) – gaminio savybė praleisti šviasą, kas leidžia matyti ryškų vaizdą; įvertinamas pagal šviesos, perėjusios per nustatyto storio medžiagos sluoksnį, kiekį. Kalbant apie skaidrumą, vartojami tokie terminai:

Juslinis gaminių vertinimas. (2016 m. Liepos 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/juslinis-gaminiu-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:32