K. Donelaičio biografija Asmenybės bruožai. „Metai“


Lietuvių referatas.

K. Donelaičio biografija. Asmenybės bruožai. „Metai“.


K. Donelaičio tėvai buvo laisvieji valstiečiai. Jiems nereikėjo eiti lažo (dirbti dvaro žemėje), tačiau turėjo mokėti karaliui pinigus, vadinamus činšu. Bet jų gyvenimas negalėjo būti lengvas: žemės valdė nedaug, o šeima buvo didelė. Dar labiau pasunkėjo po ankstyvos tėvo mirties. Motina liko, atrodo, su septyniais vaikais. Kristijonui tada buvo šešeri metukai.

Apie K. Donelaičio brolius ir seseris išliko labai nedaug žinių. Donelaičiams nestigo sumanumo, polinkio į amatus. Vyriausias brolis Fridrikas, lietuviškai Pričkus, minimas kaip garsus Karaliaučiaus juvelyras (auksakalys), laikrodžių, muzikos instrumentų meistras. Kitas brolis Mikelis (Mykolas), taip pat geras meistras, vėliau gyveno pas Kristijoną; tikriausiai liko nevedęs. Dar vienas brolis Adomas irgi buvo nagingas ir sumanus: laikė kalvę ir smuklę. O brolis Jonas ūkininkavo Lazdynėliuose. Seserys ištekėjo už kaimiečių. Jų kraičio skrynios gal nebuvo tuščios, nors ir ne kupinos. Turbūt visi vaikai, anksti netekę tėvo, palaikė ryšius, gražiai sutarė.

Stalupėnų laikotarpis slepia svarbų, gal romantišką K. Donelaičio asmeninio gyvenimo puslapį. 1742 m. mirus mokyklos vedėjui, K. Donelaitis užėmė jo pareigas. Stalupėnuose liko jauna vedėjo našlė Ona Regina, greičiausiai vokietė. Ankstesnė Kristijono ir Onos Reginos pažintis tapo — o kaip kitaip įsivaizduoti?— abipuse simpatija ir meile. Kai 1743 m. pavasarį K. Donelaitis sužinojo, kad jam reikės keisti darbą ir išvykti į Tolminkiemį, tada, be abejo, jiedu nusprendė sujungti likimus. Įsikūręs Tolminkiemyje, K. Donelaitis po nepilnų metų pasikvietė Oną Reginą ir su ja susituokė (1744 m.). Ji gyveno ilgiau negu poetas, rūpinosi išsaugoti jo rankraščius, Įvairiuose dokumentuose K. Donelaitis kelis kartus mini žmoną — visada su pagarba. Gandras nė sykio neaplankė jų namų,

Tolminkiemyje (apie 20 km nuo Lietuvos sienos ties Vištyčio ežeru, dabar Čistyje Prūdai) K. Donelaitis dirbo parapijos klebonu nuo 1743 m. pabaigos, prieš tai išlaikęs Karaliaučiuje kunigo egzaminus. Tapo klebonijos žemės (arti 40 ha) šeimininku. Čia gyveno iki pat mirties —- 36 metus su viršum. Mirė 1780 m. vasario 18 d., eidamas 67 metus. Palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje,

Tolminkiemio parapiją sudarė keli karališkieji dvarai, kelios laisvųjų valstiečių šeimos, arti 40 baudžiauninkų kaimų ir klebonijos žemė. Po maro ir kolonizacijos lietuvių bebuvo trečdalis: maždaug 1000 iš 3000 gyventojų. K. Donelaitis bažnyčioje at likdavo pareigas dviem kalbomis: priešpiet vokiečių, popiet lietuvių. Gyveno mažai kur išvykdamas.

K. Donelaičiui dirbant Tolminkiemyje, buvo perstatyta bažnyčia ir klebonija, pastatyta nauja mokykla. Jis, kaip parapijos vadovas, taip pat rūpinosi statybos reikalais, privargo. Donelaičiai iš savo santaupų pastatydino klebonų našlių namą (valdžia atsisakė padėti). Tame name po vyro mirties apsigyveno O. R. Donelaitienė, nes kleboniją reikėjo užleisti naujojo klebono šeimai. K. Donelaičiui paskutiniuosius penkerius gyvenimo metus labai apkartino bylinėjimasis su Tolminkiemio karališkojo dvaro valdytoju (amtmonu) Teofiliu Ruigiu. Nesutarimai prasidėjo dėl žemių persidalijimo. Karaliaus įsakymu per ilgą laiką išsibarstę sklypai turėjo būti sujungti į vientisus plotus. Dėl to reikėjo keistis laukais ir pievomis. Kilo ginčai, kuri žemė geresnė: atiduodama ar gaunama. Poetui visi tie kivirčai atėmė daug sveikatos. Jis suprato, kad T. Ruigys nori nuskriausti bažnyčią ir valstiečius, todėl atkakliai ginčijosi, rašė valdžiai raštus, siekė persidalijimą atidėti. Šį jo prašymą valdžia patenkino, bet sprendimo K. Donelaitis nebesulaukė.

K. Donelaitis buvo temperamentingas, jautraus charakterio. Tai atsispindi ir kūryboje, ir archyviniuose dokumentuose. Ypač teko jam jaudintis bylinėjantis su T. Ruigiu. Amtmonas apkaltino poetą, kad šis mažai nusimano apie ūkinius reikalus. Sąžiningas K. Donelaitis tokį priekaištą sunkiai pakėlė. Vis dėlto teisybės dėlei reikia pasakyti, kad jo širdis nelinko į šeimininkavimą. Iš tikrųjų ūkį tvarkė žmona. Jam labiausiai rūpėjo dvasiniai, kūrybiniai dalykai, o ne medžiaginiai. Koks K. Donelaitis altruistas (kitų labui pasiaukojantis žmogus), galime spręsti iš jo eilėraščio, sukurto vokiečių kalba:

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (8842 žodžiai)
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 65 KB
  • K. Donelaičio biografija Asmenybės bruožai. „Metai“
    10 - 4 balsai (-ų)
K. Donelaičio biografija Asmenybės bruožai. „Metai“. (2016 m. Vasario 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/k-donelaicio-biografija-asmenybes-bruozai-metai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:22