Ką pasirinkti studijoms – kolegiją ar universitetą?


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Informacinių šaltinių apžvalga. Švietimo sistema Lietuvoje. Aukštasis mokslas Lietuvoje. Aukštųjų mokyklų tipai Lietuvoje. Tyrimo analizė. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai.


Tyrimo problema. Visi baigiamųjų klasių moksleiviai turi apsispręsti, ką norės veikti baigę mokyklą. Tie, kurie išlaikę baigiamuosius egzaminus planuoja studijuoti aukštojoje mokykloje, turi pasirinkti, kur studijuoti – kolegijoje ar universitete.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti baigiamųjų klasių moksleivių požiūrį į studijas kolegijoje ir universitete.

Šiuo metu švietimo sistemą Lietuvoje sudaro dvylika metų trunkanti bendrojo lavinimo ir trijų pakopų aukštojo mokslo (bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų) programa. Baigiant vidurinę mokyklą privaloma laikyti brandos egzaminus, už kuriuos yra atsakingas Nacionalinis egzaminų centras. Pagal brandos egzaminų rezultatus aukštosios mokyklos priima stojančiuosius – „tai supaprastina visą stojimo procesą“ (Lietuvos švietimo sistema).

Lietuvos respublikos švietimo sistemą sudaro šios dalys:

Ikimokyklinis ugdymas. Šis ugdymas nėra privalomas, jis gali būti atliekamas tik tėvams pageidaujant. Teikiamas vaikams nuo gimimo iki 6 metų.

Priešmokyklinis ugdymas – taip pat neprivalomas, teikiamas vaikams nuo 6 metų (gali būti ir anksčiau, jei vaikas yra pakankamai gabus, bet ne anksčiau kaip 5 metų). Šis ugdymas skirtas tam, kad vaikas geriau pasiruoštų mokyklai. Trunka vienerius metus.

Pradinis ugdymas trunka ketverius metus, o jį baigus įgyjamas pradinis išsilavinimas.

Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus šešerių metų pagrindinio ugdymo programą. Šis ugdymas teikiamas pagrindinėse, vidurinėse, jaunimo, profesinėse mokyklose ir gimnazijose. Baigus pagrindinį išsilavinimą galima mokytis profesinėse mokyklose ir įgyti pirmąją kvalifikaciją.

Profesinis mokymas skirtas įgyti ar tobulinti kvalifikacijai. Kartu su ja galima įgyti pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Studijų trukmė priklauso nuo to, kokį išsilavinimą – pagrindinį ar vidurinį – suteikia studijų programa (paprastai trunka dvejus trejus metus). Tie, kurie įgyja vidurinį išsilavinimą, gali toliau studijuoti kolegijose ar universitetuose.

Aukštojo mokslo studijų programos. Jos yra dviejų rūšių – koleginės ir universitetinės. Šios studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji – bakalauro arba profesinio bakalauro, antroji – magistrantūros, o trečioji studijų pakopa yra doktorantūros.

Aukštąjį išsilavinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose gali siekti įgyti asmenys, kurie yra įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Užsienio valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės taip pat gali studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, o jų studijų tvarką nustato Vyriausybė.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (2123 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 112 KB
  • Ką pasirinkti studijoms – kolegiją ar universitetą?
    10 - 8 balsai (-ų)
Ką pasirinkti studijoms – kolegiją ar universitetą?. (2015 m. Birželio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/ka-pasirinkti-studijoms-kolegija-ar-universiteta.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:51