Kada mes komunikuojame


Komunikacijų konspektas. Kada mes komunikuojame. Ko verti žodžiai. Komunikavimo raktų. Kūno kalbos raktai. Veido išraiška. Balso raktai. Stiprumas , artikuliacija. Kalbėjimo greitis. Pauzės , tyla. Žodžių raktai. Sugedusio telefono efektas. Siunčiama informacija susiduria su mažiausiai 2 kliūtimis. Pirmas filtras. Antras filtras. 100 gramų dėsnis. Pranešimo esmė – 100 g stipraus gėrimo. Auditorijos fenomenas. Informacijos suvokimo limitai. Prisotintas suvokimas Neišnaudoti suvokimo limitai. Vidiniai ir išoriniai stimulai Rezervas. Išoriniai stimulai. Vidiniai stimulai. Kaip kalbėti be žodžių. Trys teritorijų tipai. Teritorijų dekodavimas. Kultūriniai skirtumai. Konfrontacijos teritorija. Kooperacijos teritorija. Bendradarbiavimo teritorija. Artimumo zonos. Kūno grimasos. Prieštaringos pozos. Keturios pozos , keturi elgesio būdai. Susigūžęs. Nuolankumas. Išsitiesęs. Dominavimas Smakras pakeltas , pečiai. Kviečiantis. Bendradarbiavimas. Atmetantis. Pasipriešinimas. Kokių būna oratorių. Rodytojas Pirštininkas. Gestų kryptys. Delnai veinas prieš kitą. Nuleistos rankos. Nuleistos rankos , delnai nukreipti į žemę. Paslėpti delnai. Moteriški ir vyriški gestai. Žvilgsnio galia. Užmezgate kontaktą. Kuriate įvaizdį. Kultūros svarba tarptautinei ir tarpkultūrinei komunikacijai. 1865m. Tylor. 1936m. Linton. 1984m. Rohner. Kultūra tai. Boone , Kurtz , Block 1997. Harris , Ogbonna 1999. Pagrindinės sąvokos. Kultūrą įtakojantys veiksniai. Ekologinių Socialinių Biologinių. Dodd 1987. Biologinis veiksnys. Ekologinis veiksnys. Kultūros istorija. Socialinis veiksnys. Pagrindiniai kultūros komponentai. Simbolius Kalbą Vertybes Normas Materialinę kultūrą. Vertybės yra standartai. Materialiniai ir nematerialiniai kultūros elementai. Komunikacijos apibrėžtis. Komunikacijos proceso elementais. Minties formulavimas. Kodavimas ir informacijos kanalo pasirinkimas.


Kokiu būdu perduodame daugiausia informacijos? 9 iš 10 pasakysite, kad žodžiais. Tačiau žodžius įsimename prasčiausiai. Labiausiai įstringa vaizdai ir garsai.

Simpatiją ar antipatiją labiausiai sukelia ne patys žodžiai, bet tai, kaip jie buvo ištarti, kokia veido išraiška ir gestais buvo palydėti.

Sunku patikėti? Prisiminkite neseną pokalbį. Prisiminėte? Leiskite spėti, kas pirmiausia atėjo į galvą.

Pašnekovo išvaizda, gestai – mosikavo rankomis ar buvo jas susikišęs į kišenes. Veido išraiška – šypsojosi, buvo susirūpinęs, kramtė lūpas. Balso tonas – rėkė ar vos buvo galima girdėti. Todėl, kad informaciją suvokiame intuityviai, emocijos lenkia protą.

Kalbėjimas nėra lengvas darbas. Juk kaip dažnai mūsų nesupranta arba supranta ne taip, kaip norėjome. Kas kaltas? Kaltas nelemtas “sugedusio telefono” efektas. Nesupratome politiko minties? Neaišku ką norėjo pasakyti dėstytoja? Pažvelkime, kodėl informacija iškraipoma.

Siunčiama informacija susiduria su mažiausiai 2 kliūtimis, t.y. informacijos filtrais. Pirmas filtras. Tai informacijos siuntėjo gebėjimai perduoti tai, kas norima, t.y. ar aiškiai suformuluota mintis. Kartais nesuderiname savo komunikacijos kanalų ir kiekvienas jų skleidžia priešingą informaciją. Šypsomės pasakodami kraupius dalykus, kalbame nusisukę ar pridengę burną. Informacija arba pranešimas įveikia skirtingo ilgio ir sudėtingumo kelią. Kartais šnabždame į ausį, kitą kartą kalbamės klasėje ar kabinete. Visada dalis informacijos prarandama nes ją slopina pašaliniai triukšmai. Konkuruojantys informacijos srautai.

Antras filtras. Tai informacijos priėmimo sąlygos. Štai salėje sėdintys klausytojai retkarčiais persimeta vienu kitu žodžiu su kaimynais, kartais mėgina prisiminti, ką dar šiandien turi nuveikti. Žiūrėdami televizorių, tuo pat metu dar skaitome laikraštį, kalbame telefonu ar barame šunį. Tik dalis informacijos bus išgirsta, ne viskas, ką pasakėme ar parodėme, bus suprasta. Informacijos priėmėjas atsirinks tik tai, kas jam pasirodys įdomu ar naudinga, pagaliau panaudos tik tam tikrą išgirstos, suprastos ir atsirinktos informacijos kiekį. Vadinasi, net jeigu kalbėtojui pavyko sėkmingai įeikti pirmąją kliūtį (gerai suformuluoti ir aiškiai pasakyti mintį) nemažai informacijos neprasmuks pro atrąjį filtrą. Jei komunikacija abipusė, grįždama ji turės įveikti tas pačias kliūtis ir patirs panašių nuostolių.

Kad ir kokios skirtingos auditorijos kurioms kalbame, visos turi panašių bruožų. Visi nori kažką sužinoti, bet mažiausiomis pastangomis. Tokia žmogaus prigimtis: kuo daugiau naudos ar malonumo už mažiausią kainą, arba geriau sėdėti nei stovėti, geriau gulėti nei sėdėti ir pan. Nenusiminkite, tačiau klausytojas ir be jūsų turi pakankamai rūpesčių ir yra veikiamas įvairiausių trukdžių. Kiekvienas žmogus turi vienkartinės informacijos limitą. Jeigu jis viršijamas, informacija neįsisavinama.

Žinome, kad daugiausia informacijos perduodame ne tekstu. Paprastame dviejų žmonių pokalbyje žodžiais perteikiama mažiau nei 35% informacijos, taigi apie 65% informacijos perteikiama neverbaliniais būdais. Aptarsime ne žodinę komunikaciją, tai, ką žmogus pasako be žodžių: užsiimdamas teritoriją, judėdamas, gestikuliuodamas, mimika ir žvilgsniu.

Klubai, asociacijos, įstaigos, bendrabučiai, žmonės eilėje, troleibuso keleiviai. Jos atskiriamos reglamentais, įstatais, leidimais. Kai nėra reglamento, kruopščiai užsiimame vietą paplūdimyje, automobilyje, kino teatre.

Butas, namas. Šias teritorijas atskiria vartai, tvoros, užraktai. Kaip pasižymime teritoriją? Aštuoni iš dešimties najakurių keičia sienų spalvą, paveikslus, baldus.

Kėdė, pakaba, stalčius, lentyna, kambarys. Atsisėdęs prie stalo nejučia paliečiame stalą, perstatome taures, stalo įrankius. Juo daiktas asmeniškesnis, juo jis geriau saugos vietą. Tarkim, knyga ar švarkas geriau tinka parodyti, kad vieta užimta, nei tarkim laikraštis.

Šiauriečiai laikosi didesnės distancijos nei pietiečiai. Teritorija gali pabrėžti ir socialinį statusą: didelis kabinetas, masyvus rašomasis stalas.

Svarbus teritorijos pasirinkimas. Pas jus ar pas jį? Oficiali ar neoficiali aplinka? Prie kavos staliuko ar prie darbo stalo? Konfrontacijos teritorija (paslėptų kortų): sėdima priešingose stalo pusėse, abiejų teritorijos atskirtos. Kooperacijos teritorija (pusiau paslėptų kortų): sėdima devyniasdešimt laipsnių kampu. Vienas už stalo, kitas iš galo. Bendradarbiavimo teritorija (atvirų kortų): šalia vienas kito, toje pačioje stalo pusėje.

Kiekvienas žmogus stengiasi įsikurti kaip galima patogiau ir paprastai vengia brautis į kito teritoriją. Jeigu yra laisvų vietų, autobuse sėdima po vieną. Net santykiai reiškiami atstumo matais: “Jie labai artimi draugai”; “Pastaruoju metu jie labai nutolo”.

Kada mes komunikuojame. (2015 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/kada-mes-komunikuojame.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:42