Kai kurių atminties savybių tyrimas h ebbinghaus metodika


Psichologijos laboratorinis darbas.

Įvadas. Metodika. Rezultatai ir jų analizė. Hipotezės tikrinimas. Rezultatų aptarimas. Išvados. Literatūra. Priedai.


Išskiriamos dvi atminties struktūros, leidžiančios mums saugoti informaciją: trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Trumpalaikė atmintis – mūsų sąmonės centras, kur sąmonė išsaugo tos akimirkos mintis, informaciją, jausmus. ”Tai trumpalaikė saugykla, gebanti išlaikyti ribotą kiekį informacijos ribotą laiką”(Paskaitų užrašai). Ilgalaikėje atmintyje yra saugomi didžiuliai informacijos klodai, ji yra žinių bei patirties pagrindas. Joje laikoma daugybė žmogaus sukauptos informacijos (Myers, 2000, p. 288). Be to, informacija joje gali būti laikoma labai ilgai (Myers, 2000, p. 301). Trumpalaikė atmintis priima informaciją iš žmogaus patirties, taip pat į ją galime susigrąžinti informaciją iš ilgalaikės atminties ir ja operuoti (Myers, 2000, p. 288). Vienas iš trumpalaikę atmintį apibūdinančių kriterijų – jos apimtis: apie 7±2 informacijos vienetų. Šis skaičius kinta priklausomai nuo informacijos, pavyzdžiui, atsitiktinių skaičių prisimenama daugiau nei atsitiktinių raidžių, taip pat girdimosios informacijos prisimenama daugiau nei regimosios. Be to, suaugę pamena daugiau nei vaikai (Myers, 2000, p. 289). Trumpalaikėje atmintyje informacija laikoma ribotą laiką – literatūroje nurodoma, kad nekartojama verbalinė informacija laikoma iki 30 sekundžių. Kartojama informacija išlaikoma ilgiau, be to, kartojant galima informaciją iš trumpalaikės atminties perkelti į ilgalaikę (Klatzky, 1980, p. 11).

Šio laboratorinio darbo tikslas - patikrinti H. Ebbinghaus nustatytus atminties savybių dėsningumus.

1.Esant didesnėms pauzėms tarp rodomų elementų, jie yra įsimenami ir atgaminami geriau.

2.Pirmieji skaičių ir raidžių elementai įsimenami ir atgaminami geriau nei vidurinieji ir paskutinieji.

Tyrime dalyvavo 39metų Klaipėdos universiteto, II kurso psichologijos bakalauro programos nuolatinių sesijinių studijų studentė, šio darbo autorė.

Tyrimas buvo atliekamas 2012m. spalio mėn. Klaipėdos universiteto kompiuterių klasėje. Pirmiausia, susipažinta su pagrindiniais H. Ebbinghaus trumpalaikės ir ilgalaikės atminties eksperimentais, kraštų efektais ir jų aiškinimais. Po to išmokta naudotis programa „EBINHAUS“, susipažinta su jos galimybėmis.

Instrukcija tiriamajam: „Įdėmiai žiūrėkite į ekraną. Jums bus pateikta skaičių arba raidžių seka(pasirinktinai). Stenkitės įsiminti visus jos simbolius. Po to stenkitės juos atgaminti eilės tvarka ir suvesti į kompiuterį. Kompiuteris įvertins sekos atgaminimą: „+“ – teisingas atsakymas, „0“ – klaidingas atsakymas”.

Pasirinkti tyrimo parametrai : I- joje tyrimo dalyje buvo pasirinkti šie parametrai: simbolis – skaičius, sekos ilgis – 12 elementų; rodymo trukmė – 400 ms; rodymo pauzė (keičiama) – 200 ms, 50 ms, ; rodomų elementų dydis – 150; eksperimentas kartojamas po 30 kartų.

II-je dalyje buvo pasirinkti tokie patys laiko parametrai: rodymo trukmė – 500ms, rodymo pauzė- 400ms, tačiau skirtingi elementai sekoje- pirmoje serijoje simbolis- skaičius, antroje –didžiosios raidės. Eksperimentas kartojamas po 30 kartų.

Remiantis 1 ir 2 lentelių duomenimis brėžiamas grafikas, kuriuo remiantis būtų galima palyginti, kaip skyrėsi atgaminimo rezultatas esant skirtingoms pauzėms tarp rodomų skaičių.

Pirmieji skaičių ir raidžių elementai sekos eilėje įsimenami ir atgaminami geriau nei vidurinieji ir paskutinieji.

2 paveikslėlyje matome grafiką, kuris vaizdžiai parodo teisingai atgamintų skaičių bei raidžių pasiskirstymą pagal elemento poziciją.

I Hipotezė. Esant didesnėms pauzėms tarp rodomų elementų, jie yra įsimenami ir atgaminami geriau.

II Hipotezė. Pirmieji skaičių ir raidžių elementai sekos eilėje įsimenami ir atgaminami geriau nei vidurinieji ir paskutinieji.

Kai kurių atminties savybių tyrimas h ebbinghaus metodika. (2016 m. Rugpjūčio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/kai-kuriu-atminties-savybiu-tyrimas-h-ebbinghaus-metodika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:30