Kaimo gyventojų ir gyvenviečių kaita 2001-2011 metais pietų Lietuvos pavyzdžiu


Geografijos kursinis darbas.

Įvadas. Metodologinė dalis. Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo metodika. Literatūros ir šaltinių apžvalga. Pietų Lietuvos demografinių rodiklių kaita. Demografiniai raidos pokyčiai pietų Lietuvoje. Pietų Lietuvos gyvenviečių kaita. Pietų Lietuvos savivaldybių kaitos veiskniai. Pietų Lietuvos savivaldybių ekonominė padėtis ir įtakojantys veiksniai. Pietų Lietuvos savivaldybių socialinė padėtis ir įtakojantys veiksniai. Išvados ir rekomendacijos. Literatūros sąrašas.


Įprasta matyti, kad Lietuva – įsisavintas ir gana tankiai apgyvendintas kraštas. Tačiau Lietuvoje sparčiai daugėja teritorijų, kuriose gyventojų tankumas yra labai mažas ir vis mažėja. Remiantis Lietuvos socialinių tyrimų cento duomenimis, gyventojų skaičius ir tankumas šalyje mažėja jau nuo pat Nepriklausomybės atgavimo. Tokios situacijos priežastys visiems yra gana aiškios: gausi emigracija, mažas gimstamumas, gyventojų senėjimas. Kuo toliau tuo aiškiau matosi vykstanti depopuliacija. Kasmet vidutiniškai netenkame po didoką miestą, tokį kaip Biržai, Utena ar Varėna. To pasekoje, tiek visoje Lietuvoje, tiek nagrinėjamoje Alytaus apskrityje vystėsi ir tebesivysto gyvenviečių mažėjimas ir nykimas. Tokia padėtis gali peraugti į didesnio mąsto problemas, kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Gyventojų netekimas, teritorijos ištuštėjimas Lietuvoje yra rimta problema, kuriai spręsti reikia ieškoti būdų ir priemonių, jau dabar. Dabar reikia pradėti formuoti specialios regioninės politikos priemonių sistemą, skirtą retai apgyvendintoms teritorijoms. Tai galima įvardinti, kaip vienu svarbiausių prioritetų, nes šiose teritorijose ne tik, kad nedaugėja gyventojų, bet tikriausiai ir nebedaugės.

Gyvenvietės, bet kurioje teritorijoje sudaro platų ir sudėtingą tinklą. Gyvenviečių tinklas, jų išsidėstymo pobūdis, turi lemiamos reikšmės bet kurio krašto vystymuisi. Ši jų svarba ir lemia visų gyvenamų vietų bei tipinių gyvenviečių tyrinėjimą. Kiekviena gyvenvietė, nežiūrint kokio ji dydžio, sudaro savotišką kompleksą ekonominiame ir demografiniame žemėlapyje. Norint išanalizuoti gyvenviečių išsidėstymą, apgyvendinimą, būtina žinoti pagrindinius gyvenvietės sudedamuosius elementus: gyventojų skaičių, ekonominę gyvenvietės reikšmę, jos funkcijas ekonomikoje, ryšius su kitomis gyvenvietėmis, gyvenvietės istoriją ir raidą. Šių duomenų pagalba, galima nustatyti kokie veiksniai įtakojo gyventojų persikėlimą, gyvenviečių išnykimą arba susikūrimą.

Šio kursinio darbo tikslas – išanalizuoti pietų Lietuvos gyventojų ir gyvenviečių skaičiaus kaitą, įvertinti esamą padėtį, ateities perspektyvas.

Išnagrinėti demografinės raidos pokyčius pietų Lietuvos savivaldybėse.

Išanalizuoti pietų Lietuvos savivaldybių ekonominę padėtį, ją įtakojančius veiksnius ir susijusius padarinius.

Įvertinti pietų Lietuvos savivaldybių socialinę padėtį, ją įtakojančius veiksnius ir padarinius.

Šią temą pasirinkau dėl noro sužinoti kaip keitėsi pietų Lietuvos gyvenviečių raida. Kurios gyvenvietės išnyko, o kurios išsiplėtė. Taip pat, kaip keitėsi gyventojų skaičius pasirinktose savivaldybėse. Tyrinėjant pietų Lietuvos pasirinktas savivaldybes, buvo įdomu išsiaiškinti priežastis, dėl kokių veiksnių vienos gyvenvietės išnyko, kitos išsiplėtė. Kaip ir dėl kokių priežasčių keitėsi gyventojų skaičius savivaldybėse. Taip pat, plačiau nagrinėjau ekonominius ir socialinius veiksnius.

Prieš pradedama rašyti kursinį darbą, susiradau knygas, internetines svetaines, kuriose yra informacijos apie kaimo gyvenvietes, jų kūrimąsi, gyventojų kaitą, ekonominius, bei socialinius veiksnius. Rašant kursinį darbą, naudojausi keliais darbo metodais. Pirmasis iš jų tai lyginimo metodas. Nagrinėjant gyventojų skaičiaus kaitos tendencijas ir gyvenviečių tinklo kaitą Alytaus apskrities savivaldybėse nuo 2001 iki 2011 m. radau nemažai įvairios informacijos. Literatūros apie gyvenvietes, jų kūrimąsi, gyventojų demografinius pokyčius, ekonominius bei socialinius veiksnius yra labai daug, tačiau vienuose informacija yra tikslingesnė, platesnė ir naujesnė, nei kituose. Nagrinėjant šaltinius išanalizavau gyventojų paplitimą ir gyvenviečių išsidėstymą Druskininkų, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonuose.

Rašant apie Lietuvos kaimo gyventojų ir gyvenviečių kaitą 2001- 2011 metais, naudojau analizavimo metodą. Analizavau Lietuvos statistikos departamento gyventojų surašymo duomenis apie gyventojų skaičių Alytaus apskrities savivaldybėse, seniūnijose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, miesteliuose ir viensėdžiuose. Statistikoje pateikiami surašymo duomenys apie mažiausias gyvenamąsias vietoves. Taip pat pateikiami pagrindiniai ir ankstesnių surašymų duomenys, todėl matyti anksčiau įvykę pokyčiai. Analizuojant statistikos departamento duomenis ir atrinkus duomenis nustačiau Alytaus apskrities gyventojų skaičiaus pokytį gyvenvietėse.

  • Geografija Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 32 puslapiai (7189 žodžiai)
  • Universitetas
  • Geografijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 5675 KB
  • Kaimo gyventojų ir gyvenviečių kaita 2001-2011 metais pietų Lietuvos pavyzdžiu
    10 - 3 balsai (-ų)
Kaimo gyventojų ir gyvenviečių kaita 2001-2011 metais pietų Lietuvos pavyzdžiu. (2016 m. Gegužės 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/kaimo-gyventoju-ir-gyvenvieciu-kaita-2001-2011-metais-pietu-lietuvos-pavyzdziu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 06:59