Kaimo plėtra referatas


Žemėtvarkos referatas. Santrauka. Yra trys pagrindiniai kaimo plėtros priemonių tikslai (4 straipsnis). Gerinti žemės ūkio ir miškų ūkio konkurencingumą remiant. Restruktūrizavimą, plėtrą ir naujovių diegimą. Gerinti aplinką ir kraštovaizdį remiant žemės valdymą. Gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir skatinti įvairinti ekonominę. Veiklą. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas. Kaimo plėtra Lietuvoje. Lietuvai tapus ES nare, atsiveria galimybė gauti didelę paramą iš ES struktūrinių fondų. ES paramai įsisavinti pirmiausia būtina įvaldyti ES žaidimo taisykles. ES šalyse plačiai praktikuojamas atskirų projektų rengimo iniciatyvos “Iš apačios į viršų” (“Bottom up”) principas, nes manoma, kad vietinės institucijos kaimo poreikius žino geriau negu centrinės. Atsižvelgiant į Europos Komisijos siūlymą ir padėtį Lietuvos kaime, Kaimo plėtros plane (KPP) 2004-2006 m. Bus remiamas ankstyvas ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos. Parama ūkininkaujantiems mažiau palankiose teritorijose. Agroaplinkosauga. Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimasb mišku. Parama pusiau natūriniams, restruktūrizacijos etape esantiems ūkiams. Parama diegiant ES standartus. Techninė parama. Šioms programoms finansuoti iš ES struktūrinių fondų galėtų būti skiriama iki 850 mln. Veiksmingai įsisavinti visą galimą ES paramą kaimo plėtrai yra svarbus ir nelengvas uždavinys šalies administracijai. Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslai. Nustatant ir įgyvendinant valstybės žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, siekiama šių tikslų. Sukurti orientuotą į rinką, kooperuotą, efektyvų ir konkurencingą žemės ūkio sektorių. Sudarant sąlygas didėti žemės ūkio veiklos subjektų pajamoms, užtikrinti kaimo vietovių gyventojų gyvenimo lygį individualioms socialinėms, ekonominėms ir kultūrinėms reikmėms tenkinti. Tolygios ir įvairiapusės kaimo ūkinės plėtros ir socialinės ekonominės sanglaudos kaimo vietovėse, sudarant sąlygas gerinti kaimo vietovių gyventojų gyvenimo kokybę. Užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami saugūs ir geros kokybės bei plataus asortimento žemės ūkio ir maisto produktai. Plėtoti eksportą. Užtikrinti kuo didesnį apsirūpinimą savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais. Plėtoti šalies subalansuotą maisto ūkį, kurio svarbiausia integruota dalis yra žemės ūkis. Tausoti aplinką taikant agrarinės aplinkosaugos bei miškininkystės priemones ir skatinti subalansuotą atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą. Strp. LR žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas 1. LITERATŪROS APŽVALGA. Objekto apžvalga. Literatūra.


Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje vyko esminiai pokyčiai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai. Juos lydėjo nuosmukis, didžiulė infliacija ir aukštas nedarbo lygis. Tik 2002 metais šalies ūkis pradėjo atsigauti, o nuo 2003 metų Lietuva yra tarp šalių, kuriuose bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas ir nedarbo mažėjimas vyko sparčiausiai. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą 2004 m. Gegužės 1d. Susidarė palankios sąlygos stabiliai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrai.

Dažniausiai mokslinėje literatūroje kaimo plėtra nagrinėjama ekonomikos augimo teorijos kontekste. Ekonomikos augimo paskirtis – gyventojų gerovės kilimas, pasiekiamas per gamybos, paslaugų ir kartu vartojimo mastų didėjimą. Klaidingai formuojant gamybos struktūrą ir netinkamai parenkant ekonomikos plėtojimo gaires gali išsiderinti gyventojų vartojimo struktūra, todėl būtų neįmanoma pasiekti galutinio tikslo. Kita vertus, didelė dalis išteklių bergždžiai išeikvojama, ekonomikai padaroma sunkiai padengiamų nuostolių, todėl ekonomikos augimas, jo tempai, kokybė ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo šalies ūkio pajėgumo, bet ir nuo tinkamai suformuluotų ekonomikos plėtros tikslų ir uždavinių. Tinkamas tikslų ir uždavinių formulavimas priimant ekonomikos procesų srities sprendimus – viena iš aktualiausių vadybos problemų. Kita vertus, retrospektyvinė tikslų formulavimo analizė leidžia suvokti praeityje priimtų sprendimų tinkamumą ir, siekiant ateities tikslų, tiksliau nustatyti naujus tikslus ir uždavinius.

Darbe naudotasi matematiniais, statistiniais ir kitais empiriniais tyrimo metodais. Pasinaudota Nacionalinės Žemės Tarnybos sukaupta statistine ir kartografine medžiaga. Palyginimo metodas taikytas siekiant palyginti 2002 – 2013 metų žemės ūkio naudmenų kaitą. Atliekant bendrojo plano sprendinių analizę analizę, naudotasi Kauno rajono bendruoju planu.

4strp. LITERATŪROS APŽVALGA

Pagal ūkių, įregistruotų ūkininkų registre, skaičių Kauno rajonas yra antras Kauno apskrityje. Kauno rajone ariama žemė užima 72,4 proc. visos žemės ūkio naudmenų žemės, pievos ir natūralios ganyklos 24,2 proc., sodai ir uogynai - 3 proc. Kauno rajone intensyviau vystoma žemdirbystė bei sodininkystė.

Kaimo plėtra referatas. (2015 m. Kovo 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/kaimo-pletra-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:28