Kaimo plėtros programų administravimo modeliai


Žemės ūkio referatas. Įvadas. Kryptis. „žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“. Priemonės pagrindimas. Priemonės apibūdinimas. Galutiniai paramos gavėjai ir tinkamos finansuoti išlaidos. Tinkamumo paramai gauti kriterijai ir reikalavimai. Pirmoji veiklos sritis. Antroji veiklos sritis. Paramos intensyvumas. Pirmoji veiklos sritis. Antroji veiklos sritis. Kryptis. „aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“. Priemonės pagrindimas. Priemonės apibūdinimas. Paramos gavėjai. Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti. Finansavimas. Kraštovaizdžio tvarkymo programa. Paramos intensyvumas. Ekologinio ūkininkavimo programa. Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimo programa. Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti. Kas yra leader. Leader. Sapard programa. Esminiai sapard programos bruožai:. Išvados. Naudota literatūra:.


Nežiūrint to, kad po antrojo pasaulinio karo kaimo situacija išsivysčiusiose pasaulio valstybėse ėmė kardinaliai keistis, oficialioji politika dar ilgai šiems pokyčiams neskyrė dėmesio. Vakarų europos valstybėse, susivienijusiose į europos bendriją, kaimo plėtra buvo tapatinama su žemės ūkio gamybos problemų sprendimu, į kaimą buvo žiūrima tik kaip į maisto ir kitos organinės žaliavos pramonei gamintoją, vykdantį socialinį užsakymą: kuo daugiau ir kuo pigiau . Infrastruktūros tobulinimo, socialinės rūpybos ir kultūros klausimai buvo nagrinėjami taip, tarsi kaimo vietovėse gyventų tik žemdirbiai.

Kitas dešimtmetis tapo pereinamuoju, Požiūrio į kaimą kitimo laikotarpiu, kai galutinai įsitikinta, kad kaimo plėtros problemų neįmanoma išspręsti žemdirbystės sektoriaus jėgomis. Es komisijos ataskaitoje kaimiškojo pasaulio ateitis (1988) atkreiptas dėmesys į kaimų bendruomenes, išryškintos naujosios kaimo socialinės funkcijos. Palaipsniui įsisąmoninta būtinybė suformuoti specialią kaimo plėtros politiką, kurios 2) kaimo fizinės ir socialinės infrastruktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į didėjantį gyventojų, neužimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje, skaičių ir jų specifinius poreikius.

3) kaimo gyventojų pilietinio aktyvumo ir atsakomybės ugdymas, tam pasitelkiant kaimo bendruomenes ir kitus visuomeninius darinius.

4) griežtas gamtosauginių reikalavimų laikymasis ir kraštovaizdžio puoselėjimas, išryškinęs ekologinio ūkininkavimo svarbą.

5) kaimo kultūrinio savitumo, jo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas, į šį paveldą žiūrint kaip į galimybę įveikti postindustrinės visuomenės narių susvetimėjimą, atkurti kaimynišką piliečių bendravimą, sustiprinti bendrųjų tautos ir valstybės siekių suvokimą.

Naująją kaimo plėtros politiką sąlygojo ir darnios regioninės plėtros būtinybė: valstybėje negali likti užkampių , Apleistų vietovių. Gyvenamoji vietovė nebegali būti kliūtimi, trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. Bolonijos deklaracijoje (1999) pripažinus europos mokslinį technologinį atsilikimą, išryškėjo būtinybė žymiai efektyviau naudoti vietinius gamtos ir žmonių išteklius. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje buvo pradėta įgyvendinti leader (kaimo ekonomikos plėtros priemonių derinimo) programa, kurios svarbiausias bruožas – vietos bendruomenių vaidmens stiprinimas. Kaimo bendruomenės tampa aktyviu partneriu, atsakingu tiek už šių vietovių ekonomiką, tiek už socialinių uždavinių sprendimą.

  • Žemės ūkis Referatai
  • 2011 m.
  • 18 puslapių (3352 žodžiai)
  • Universitetas
  • Žemės ūkio referatai
  • Microsoft Word 97 KB
  • Kaimo plėtros programų administravimo modeliai
    8 - 3 balsai (-ų)
Kaimo plėtros programų administravimo modeliai. (2011 m. Balandžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/kaimo-pletros-programu-administravimo-modeliai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:00