Kaimo sodybų paslaugų analizė


Turizmo kursinis darbas. Įvadas. Sąvokos. Turizmo plėtotę lemiantys veiksniai. Turizmo privalumai ir trūkumai. Kaimo sodybų paslaugų nagrinėjimas teroinių aspektu. Paslaugų kokybės samprata. Konkurencijos samprata. I. Konkurencijos vaidmuo rinkoje. Rinkos kaina. Kaimo turizmo ištekliai ir paklausa. Kaimo turizmo plėtra Lietuvoje. X. verslo organizavimo formos. Xi. individualiosios įmonės privalumai ir trūkumai. Xii. sodybų specializacija. Xiii. kaimo sodybos kėdainių rajone. Xiv. kaimo sodybų paslaugų kėdainių rajone tyrimas. XIV. I. Tyrimo metodika. XIV. II. Respondentų pasiskirstymas. XIV. III. Apklausos rezultatų analizė. Xv. išvados.


Temos aktualumas: auganti verslo įmonių tarpusavio priklausomybė sąlygoja konkurencijos didėjimą. Todėl vienas prioritetinių ir gyvybiškai svarbių šiuolaikinių įmonių tikslų tampa paslaugų tobulinimas. Paslaugų tobulinimas padeda kaimo sodyboms išlaikyti savo klientus ir tuo pat metu pritraukti naujų potencialių klientų,atkreipus dėmesį į paslaugų kokybę, sodybų teikiamas paslaugas, klientų poreikius bei svečių pasitenkinimą, Sodybos savininkas gali lengvai pastebėti savo daromas klaidas, ir atrasti galimas veiklos alternatyvas. Surinkus pakankamai informacijos sodyba gali sėkmingai modifikuoti savo paslaugų paketą.

PASIŪLA – prekių ar paslaugų kiekis, kurį tam tikru metu nori ir gali parduoti gamintojai už įvairias kainas.

Norint gerai suprasti paslaugos tobulinimo procesą, reikia detaliai išnagrinėti paslaugos sampratą, jai būdingas savybes, bei paslaugas, kurios yra siūlomos kaimo sodybų industrijoje.

Apibrėžti paslaugos sampratą yra vienas sudėtingiausių paslaugos teorijos uždavinių. Net ir šiomis dienomis nėra vieningo apibrėžimo, kuris galėtu nusakyti kokia veikla yra vadinama paslauga. Liudmilos Bagdonienės ir Rimantės Hopenienės knygoje „Paslaugų Marketingas ir Vadyba“ yra rašoma, kad paslaugos terminas yra vartojamas ekonominės veiklos šakai apibūdinti, veiklos rezultatui nusakyti ir apibrėžti procesui, kai teikiant paslaugą vyksta asmenų sąveika ir vartotojas įgauną laikiną patyrimą.

Ankstyvuosiuose moksliniuose darbuose paslaugos samprata pateikiama nagrinėjant jos paskirtį, vėliau pabrėžiant, kad prekė ir paslauga yra du skirtingi reiškiniai. Skirtingai nei prekė, paslauga yra veiksmas arba kelių veiksmų aibė. O tuo tarpu šiuolaikiniai paslaugos apibrėžimai pabrėžia, jog paslauga yra proceso ir rezultato sintezė, kadangi yra neapčiuopiamos veiklos ir prekės derinys.Pateiksime keletą tokio požiūrio pavyzdžiu.

K. Albrechtit R. Zenke,(1987) paslaugą įvardija ,kaip viena iš funkcinių paskirčių – pagalba vartotojui (pavyzdžiui) padėti pasistatyti namą, jį įsirengti, pervežti baldus ir t.t. Nors ir bandymas paaiškinti paslaugą teikiant konkrečius pavyzdžius nėra klaidingas, tačiau to nepakanka, kadangi paslaugų įvairovė gali būti didžiulė ir apibrėžti jas keliais konkrečiais pavyzdžiais yra netikslinga.

Bandymą suformuluoti paslaugos apibrėžimą parodė, kad tai yra labai sudėtingas uždavinys. Bet kuris sukurtas apibrėžimas gali būti sukritikuotas, nes visada atsiras reiškinių, kurie bendrai bus pripažinti paslaugomis, tačiau netilps į nustatytus apibrėžimus. Kaip pavyzdį galima pateikti dar keletą XX a. devinto dešimtmečio paslaugos apibrėžimų:

Apibrėžimų sąrašą būtų galima pratęsti, bet problema lieka neišspręsta – kiekvienas apibrėžimas vienaip ar kitaip yra ribotas, kiekvienam iš jų galima išsakyti priekaištų. Kadangi paslaugos apibrėžimas yra toks abstraktus ir nekonkretus, daugelio mokslinių kūrinių autoriai, norėdami suteikti šiam reiškiniui aiškumo ir perteikti ji paprasčiau, išskiria kelias paslaugos savybes, kurios yra laikomos universaliomis. Dažniausiai yra akcentuojama, kad:

Prie šio apibrėžimų sąrašo verta pridėti J. Gardney (1996m.) pateiktą paslaugos apibūdinimą, kuriame jis dėsto jog, paslaugai yra priskiriama tiekėjui „A“ ir vartotojui „B“ sąveikaujanti veikla, kurios tikslas yra transformuoti vartotojui „B“ priklausančia gerybę „C“. Išsikirtinės šios veiklos bruožas yra tai ,kad rezultatas negali cirkuliuoti nepriklausomai nuo gerybės „C“.

Kokybės apibrėžimų įvairovė yra labai didelė, tad susiduriame su situacija, kad kaip ir paslaugai, priskirti vieną konkretų apibrėžimą yra itin sudėtinga o gal net ir neįmanoma. Nepaisant viso to kokybės matavimas dažnai yra suprantamas kaip reikalavimas, kada koks nors tai objektas yra apibrėžtas ir nustatytas tam tikrais normatyvais. Toks kokybės suvokimas ateina iš įvairių pramonės šakų, bei kitų daiktinės gamybos sričių, kur prekės kokybės ekspertizė yra atliekama, kai prekė yra jau pagaminta. Tačiau yra ganėtinai aišku, kad tokia kokybės sąvoka, paslaugų sferai yra netinkama. Dėl neapčiuopiamos paslaugų prigimties, tiekėjo sąveikos, gamybos ir vartojimo momentų sutapimo paslaugų kokybė yra momentinė būsena, kuria E. Gummenson (1991, 1999) lygina su asmens būsena momentinės fotografijos metu, fotografui tikrinant ir reguliuojant prožektorius, tai yra vienas iš problemos aspektų. Kokybės išmatavimas paslaugų sektoriuje tampa vis svarbesnis dėl kasdien didėjančios konkurencijos paslaugų rinkoje. Tokioje situacijoje įmonės sėkmė priklauso nuo to ji sugeba patraukti vartotojus ir juos išlaikyti.

  • Turizmas Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (3887 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Turizmo kursiniai darbai
  • Microsoft Word 2424 KB
  • Kaimo sodybų paslaugų analizė
    10 - 6 balsai (-ų)
Kaimo sodybų paslaugų analizė. (2015 m. Gruodžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/kaimo-sodybu-paslaugu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:47