Kaimo turizmo plėtros galimybės ir ekonominis vertinimas


Turizmo kursinis darbas. Įvadas. Turizmo samprata ir jo klasifikacija. Turizmo sąvoka. Turizmo įtaka žmogui ir šalies ūkiui. Turizmo klasifikacija. Ekonominė įtaka kaimo vietovėms. Kaimo turizmo verslo organizavimas. Kaimo turizmo plėtros nauda. Ekonominė politika. Kaimo turizmo paklausa. Atvykstamasis turizmas Lietuvoje. Kaimo turizmo atsiradimo šaknys. Kaimo turizmo galimybės. Kaimo turizmo grėsmės. Kaimo turizmo sodybos „ąžuolų slėnis“ plėtros galimybės ir ekonominis vertinimas. Kaimo turizmo sodybos „Ąžuolų slėnis“ pristatymas. Individualios įmonės veiklos organizavimas. Išvados ir rekomendacijos. Informacijos šaltinių sąrašas.


Išsiaiškinti kokios kaimo turizmo sodybos „Ąžuolų slėnis“ plėtros galimybes ir koks ekonominis vertinimas.

Turistinio bendravimo formų universalumas leidžia pateikti išplėstą turizmo sampratos traktuotę: turizmas- tai savita tarpasmeninė veikla, kuri gyvenimo internacionalizavimo sąlygomis tapo laisvalaikio forma, tarpasmeninių santykių priemone, vienu iš gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių.

Sudarydamas turistus aptarnaujančių ekonomikos sričių (prekybos, pramonės, žemės ūkio, amatų, maitinimo, viešbučių ir kt.) visumą, turizmo plėtojimas skatina tų sričių plėtrą. Ypač reikšmingas kiekvienai valstybei atvykstamasis turizmas, kuris dažnai vadinamas nematomu eksportu. Turizmo eksportas ypatingai svarbus daugeliui pokomunistinių valstybių, pasukusių rinkos ekonomikos keliu. Jos neturi eksportui tinkamų prekių, todėl norėdamos pakelti savo ekonomiką, turi plėtoti turizmo eksportą. Atvykę užsienio turistai apsigyvena tos šalies viešbučiuose, maitinasi jos restoranuose, naudojasi vietiniu transportu, perka suvenyrus ir kt. prekes, įvairius kelionės reikmenis ir tokiu būdu palieka čia savo valiutą. Atvykusių turistų išlaidos- tai tos šalies eksporto pajamos.

Kaip verslas. Šia prasme turizmas suprantamas kaip veikla, teikianti specifines prekes ir paslaugas turistams;

Kaip pajamų šaltinis. Tai dinamiška, greitai atsiperkanti, labai rentabili, bet gana rizikinga ekonomikos sritis, duodanti dideles pajamas ne tik turizmo paslaugas teikiančioms įmonėms, bet ir per mokesčių sistemą šalies bei vietiniams biudžetams. Atvykstamasis turizmas papildo šalies valiutines įplaukas.

Pagal PTO pasiūlytą ir patvirtintą turizmo klasifikaciją išskiriami trys turizmo tipai:

Šiame savo darbe bandysiu labiau išanalizuoti kaimo turizmo plėtotę Lietuvoje.

Turėti savivaldybės išduotą verslo pažymėjimą, patvirtinantį, kad yra įvykdyti kaimo turizmo paslaugos reikalavimai.

Kol turizmas iš tikrųjų prisideda prie pajamų padidėjimo ir įsidarbinimo galimybių atsiradimo, ši nauda turi būti pasverta prieš potencialias ekonomines sąnaudas. Kaimo turizmas:

Padidina viešųjų paslaugų (atliekų tvarkymo , medicininių paslaugų, policijos) paklausą ir kainą;

Gali kurti nepilnos darbo dienos ar sezonines darbo vietas. Vietiniai žmonės gali arba nenorėti, arba nesugebėti įgyti naujų įgūdžių, reikalingų naujoms įsidarbinimo galimybėms. Be to, didelę dalį su turizmu susijusio verslo vykdo atvykėliai;

Gali padaryti taip, kad kaimo bendruomenės taps per daug priklausomos nuo vienos industrijos, kurios sėkmė nepriklauso nuo vietinės bendruomenės (pvz., blogas oras ar kitų vietovių konkurencija gali sumažinti lankytojų skaičių).

Ekonominė politika- tai vyriausybės priimta strategija ekonomikos tikslams siekti. Tikslas- ekonominė gerovė. Ekonominė gerovė dažnai siejama su materialių gėrybių vartojimu. Tačiau tai nėra visiška gerovė. Reikia prisiminti žmonių psichologinę būseną ir aplinką, kurioje žmonės gyvena. Vyriausybė siekia visų ekonomikos tikslų ir naudojasi tam tikrais politikos įrankiais.

Ekonominė politika yra turbūt pati reikšmingiausia vyriausybės politikos dalis, kurią savo svarbumu pranoksta tik valstybės nepriklausomybės ir saugumo reikalai. Ekonomikoje veikia savi dėsniai ir taisyklės. Svarbiausias jų- paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.

Ekonominė vyriausybės politika tiesiogiai nereguliuoja nei kaimo turizmo paklausos, nei pasiūlos. Bet dėl ekonominės politikos kaimo žmonės turėjo šalia pagrindinio žemės ūkio verslo verstis papildomu, o kartais net alternatyviu, kaimo turizmo verslu. Lietuvos kaime atsirado naujos ekonominės krypties veiklos: kaimo turizmas, agroturizmas. Tai visiškai nauja veikla mūsų valstybėje, tai papildomos darbo vietos, pajamos, nauji kultūros židiniai. Šiose sodybose gali būti labiau išsaugomas kaimo gyvenimo būdas, papročiai. Kaimo turizmo sodybose labiau turės būti saugoma gamta, natūrali aplinka, puoselėjamos senos ir naujos tradicijos. Ši veiklos kryptis turi labai daug galimybių.

  • Turizmas Kursiniai darbai
  • 2013 m.
  • 19 puslapių (4071 žodis)
  • Universitetas
  • Turizmo kursiniai darbai
  • Microsoft Word 37 KB
  • Kaimo turizmo plėtros galimybės ir ekonominis vertinimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Kaimo turizmo plėtros galimybės ir ekonominis vertinimas. (2013 m. Lapkričio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/kaimo-turizmo-pletros-galimybes-ir-ekonominis-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:50