Kaimo turizmo sodybos įsteigimas


Turizmo kursinis darbas.

Įvadas. Turizmas ir teoriniai aspektai. Turizmo sąvoka, reikšmė ir rūšys. Kaimo turizmo samprata ir reikšmė. Bendrosios nuostatos pagal lr turizmo įstaymą ir ReglamentusikaimoiturizmoIĮkūrimui. Kaimo turizmo paslaugų reguliavimas. Kaimo turizmo veiklos saugomose teritorijose reglamentavimas. Objektų statybų prie vandens telkinių ir vandens išteklių naudojimo reglamentavimas. Kaimo turizmo teritorijų planavimo reglamentavimas. EsiparamaikaimoiturizmoIĮkurimuiiiriplėtrai. Išvados. Bibliografinių nuorodų sąrašas.


Pagrindiniai darbo rezultatai – Paaiskinti kaimo turizmo sąvoka, Išskirti kaimo turizmui skirtus įstatymu

Žodis „turizmas“ (pranc. tour) reiškia keliavimą iš vienos vietovės į kitą laisvalaikiu, kuris baigiasi grįžimu į gyvenamąją vietą. Turizmo prigimtis sietina  su rekreacinių poreikių tenkinimu, keliavimu, kurio metu pagrindinis siekis yra pailsėti, patirti naujų įspūdžių, pažinti aplinką ir pasilinksminti, tai viena svarbiausių žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimo priemonių. Todėl kartais sunku identifikuoti, kur baigiasi rekreacijos procesas ir prasideda turizmas, ar atvirkščiai, kadangi keliaujant atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos, galime daugiau bendrauti, sportuoti, pažinti.

Iš to galime daryti prielaidą, kad turizmo sąvoka, kitusi per šimtmečius, neturi vieningai pripažintos išraiškos, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2011 metų redakcija yra įvardyta pagrindinė turizmo sąvoka:

Pasaulyje turizmas teikia vienas iš didžiausių pajamų bei tapo masiniu reiškiniu, tačiau negalima pamiršti, kad turizmas yra dinamiškos bei jautrios pokyčiams industrijos šaka, kadangi jį stipriai įtakoja ekonominiai (pvz., valiutos kursas), politiniai (mokesčiai), demografiniai (migracija, išsilavinimo lygis), kultūriniai veiksniai bei katastrofos, fiziniai aplinkos pokyčiai, tokie kaip klimato atšilimas, užterštumas.

1 lent. Turizmo kvalifikacija pagal P.Grecevičių, Armaitienę ir kt. (2002)

Kelionės trukmės turizmas skirstomas į trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį. Trumpalaikės kelionės dažniausiai trunka nuo 2 iki 4 dienų, tai gali būti savaitgalio kelionės. Vidutinių kelionių trukmė nuo 5 dienų iki mėnesio. Mėnesio ir ilgesnės trukmės kelionės vadinamos ilgalaikėmis.

Turistų kvalifikacija išskiria vaikų, jaunimo, suaugusiųjų ir pagyvenusiųjų asmenų turizmas, kuris glaudžiai koreliuoja su kelionės tikslais. Suaugę žmonės dažniau renkasi mokslinį ir darbinį turizmą. Pagyvenusių asmenų turizmo atveju rekreacinis turizmas yra gerokai labiau paplitęs nei jaunimo atveju o vaikų turizmas dažniausiai apsiriboja vietine turizmo forma.

Remiantis E.P.Lopez ir F.J.C.Garcia (2006) teigimu – kaimo turizmas viena iš sparčiausiai plintančių turizmo sričių, ypač silpniau besivystančiose šalyse. Šios šalys pasižymi santykinai dideliu kaimo gyventojų skaičiumi, todėl kaimo turizmas, dažnai minimas kaip atskira, savitą specifiką turinti, turizmo sritis, kuriai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Žinoma, kaimo turizmas nėra užmirštas ir aukšto ekonomikos lygio valstybėse, tačiau sparčiau plėtojamas žemesnį ekonomikos lygį turinčiose šalyse.

BENDROSIOS NUOSTATOS PAGAL LR TURIZMO ĮSTAYMĄ ir REGLAMENTUS KAIMO TURIZMO ĮKŪRIMUI

3. turi gauti savivladybės, kurios teritorijoje vykdys veiklą, paţymėjimą teikti paslaugas

Kaimo turizmo sodyba turi turėti priešgaisrinės saugos pažymėjimą ir higienos pasą.

Dauguma turistų renkasi kaimo turizmą prie vandens telkinių, todėl viena iš sudėtinių daugelio kaimo vietovių dalių yra vandens ištekliai. Saugomų teritorijų įstatymas nustato visiems vandens telkiniams be išimties pakrantės apsaugos juostas ir vandens telkinio apsaugos zonas, kuriose draudžiamos paslaugų objektų, tarp jų ir kaimo turizmo sodybų, statybos. Pakrantės apsaugos juostai (paviršinio vandens telkinio pakrantės želdinių ruozas) taikomi griežčiausi apribojimai. Jeigu vandens telkinys yra arčiau kaip 3 km nuo miesto ribos pagal 8 straipsio 2 punktą – pakrančių apsaugos juosta bus dvigubai platesnė. Dvigubai platesnė ji yra ir saugomose teritorijose( draustinių, parko teritorijos). Upių, kurių baseinai yra mažesni nei 25 km, ir ežerų, kurio plotas mažesnis kaip 0,5 ha, apsaugos juosta yra perpus mažesnė. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius ir įrenginius, tiltus, prieplaukas, paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus.

  • Turizmas Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Egle
  • 23 puslapiai (4743 žodžiai)
  • Kolegija
  • Turizmo kursiniai darbai
  • Microsoft Word 52 KB
  • Kaimo turizmo sodybos įsteigimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Kaimo turizmo sodybos įsteigimas. (2017 m. Vasario 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/kaimo-turizmo-sodybos-isteigimas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 20:48