Kainodaros kursinis (2)


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Skyrius. teorinė darbo dalis. Kainodaros (kainos) reikšmė. Rinkos struktūra ir kainodara rinkose. Tobulosios konkurencijos rinka. Monopolinės konkurencijos rinka. Oligopolinė rinka. Monopolijos rinka. Kainų politika ir tikslai. Produkto kainos formavimą veikiantys veiksniai. Kainodaros strategijos. Kainų nustatymas. Kainų nuolaidos. Skyrius. praktinė darbo dalis. AB „Pieno žvaigždės” apibūdinimas. Teisinės įmonės veiklos organizavimo forma. Įmonės komercinė – ūkinė veikla. Produktų realizavimo rinkų analizė. Šakos ir rinkos apibūdinimas, kurioje veikia AB „Pieno žvaigždės“. Šakos ir rinkos tipo indentifikavimas, apibūdinimas pagal požymius. Įmonės konkurentai ir jų rinkos dalis. AB „Pieno žvaigždės” produkto kainos nustatymas. Produkto EXW kainos skaičiavimas. Produkto pardavimo vartotojui kainos nustatymas. Fermentinio sūrio kainos nustatymas nenuostolingumo metodu. Fermentinio sūrio optimalaus kainų lygio nustatymas. AB „Pieno žvaigždės” kainodaros strategija, taikomos kainų nuolaidos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pasak Algitos Miečinskienės kainų politika – „tai kainų nustatymo ir jų keitimo sprendimai bei veiksmai“. Ji tai apibūdina kaip priemonių, būdų ir sprendimų visumą, palaikančią kainas, kurios užtikrintų prekių bei paslaugų realizavimą ir pelno didėjimą. Įmonės kainų nustatymo politika apima pagrindinius principus ir taisykles, kuriais naudojamasi siekiant gauti maksimalų pelną ir garantuoti prekių konkurencingumą rinkoje. Taip pat, kainų nustatymas yra neatskiriama reprodukcijos proceso dalis viso prekių gyvavimo laikotarpiu. Būtent dėl to, Anelė Bartkienė savo knygoje, kalbant apie kainų politiką, teigia, jog tai vadovavimas firmos kainų nustatymo veiklai.

Trumpalaikis pelno maksimizavimas. Dauguma firmų savo prekėms nori nustatyti tokias kainas, kurios garantuotų didžiausią pelną. Norint šį tikslą pasiekti būtina kiekvienai alternatyviai kainai nustatyti pradinę paklauą ir pradines išlaidas. Tada iš visų alternatyvų reikia išsirinkti tą kainą, kuri per trumpą laiką duos didžiausią pelną.

Pardavimo padidinimas iki didžiausio. Šį tikslą pasirinkusios firmos didindamos pardavimą siekia mažinti gaminio išlaidas ir taip didindi savo pelną.

„Grietinėlės nugriebimas“ nustatant labai dideles kainas. Taip elgiamasi tada, kai firma savo naujajai prekei nustato didžiausią kainą, daug aukštesnę už gamybos kainą.

Rengiant kainodaros strategiją, pirmiausia reikia įvertinti bendrą kainų būklę didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Taigi, jei įmonė neturi kainodaros strategijos, jai vertėtų susimąstyti, nes ją turėti ypač aktualu šiais atvejais:

Tam, kad deramai suprasti strategijos svarbą įmonei, reikia apžvelgti pagrindinius kainų politikos ir strategijos rengimo elementus bei etapus, jų tarpusavio ryšius ir esminius punktus.

Tinkamama galutinės kainos nustatymui, gali būti taikomas vienas iš daugelio galimų kainos nustatymo būdų: remtis išlaidomis ar sukurta pridėtinės prekės verte, sekti konkurentus ir kt. Norint ir ieškant priimtiniausios kainos, esančios tarp šių viršutinės ir apatinės ribų, įmonė turi įvertinti konkurentų kainas ir kitus vidinius bei išorinius veiksnius.

Esant per mažai kainai – pelno pasiekti neįmanoma, tuo tarpu didėjant kainai jaučiamos gamybos išlaidos, pasiekus vidutinę kainą – labiausiai veikti pradeda konkurentų kainos ir kiti vidiniai bei išoriniai veiksniai. Tuo tarpu pasiekus šiek tiek didesnę kainą nei vidutinė – yra suvokiama vartotojo vertė, tuo tarpu kai kaina per didenė, paklausa išnyksta. Taigi, būtent tarp viršutinės ir apatinės priimtinos kainos ribos ir nusistovi galutinė produkcijos kaina.

Taigi, pasirinkus vieną iš kainos nustatymo metodų, galima sėkmingai vystyti organizacijos veiklą ir taip siekti užsibrėžtų tikslų.

Derantis su pardavėjais galima gauti įvairių rūšių nuolaidų – kainų nuolaidų įvairovė yra didelė. Įmonės nuolaidas dažniausiai siūlo lojaliems klientams, o tai daroma siekiant įvairių tikslų. Savo komercine prigimtimi nuolaida gali būti vieno iš dviejų tipų:

Įmonė savo veiklą vysto tiek Lietuvos maisto pramonės rinkoje, tiek užsienio rinkose, tad AB „Pieno žvaigždės“ turi pakankamai stiprias pozicijas. Bendrovė 50% savo produkcijos eksportuoja į kitas šalis ir 50% parduoda Lietuvoje. Tokios strategijos įmonė laikosi dėl to, kad tai didina jos pelningumą bei tuo pačiu stiprina pozicijas vietinėje rinkoje, kur konkurencija yra ganėtinai didelė.

AB „Pieno žvaigždės“ savo veiklą vykdo maisto pramonės šakoje. Maisto pramonė yra pagrindinė šaka kiekvienoje valstybėje, nes maistas – didžiausias poreikis, be kurio žmogus negalėtų išgyventi. Taigi, galimybių maisto pramonėje yra begalybės, todėl reikia tik gebėti klientams pasiūlyti tai, ką jie mielai priimtų ir vartotų.

Kainodaros kursinis (2). (2014 m. Spalio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/kainodaros-kursinis-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:43