Kainodaros organizavimas UAB „Dorvila”


Vadybos kursinis darbas. Kainodaros organizavimas UAB „Dorvila”.


Kiti autoriai išskiria ir kiek kitokius metodus;

•Visuminių kaštų metodas: naudojant visas sąnaudas kainai nustatyti, prie kintamų sąnaudų pridedamos pastoviosios išlaidos, proporcingai indėliams, kuriuos atskiri kintami kaštai įneša šį gaminį gaminant. Tokiu būdu įmonė padengia savo sąnaudas ir gauna iš anksto nustatyto dydžio pelną; Tačiau šis būdas turi 2 trūkumus: pirmas yra tas, kad kaina nustatoma neatsižvelgiant į paklausą, o antras – bet kuri pastovių sąnaudų priskyrimo savikainai būdas yra savavališkas ir nerealus, prekės pobūdžio ir rinkos sąlygų požiūriu; Šis būdas skaičiuojamas pagal formulę: K=S+P; K-produkto kaina, S-produkto visa savikaina, P-pelnas.

•Rinkos sąlygų įvertinimas kainodaroje: įmonė labai mažai gali paveikti tokius išorinius veiksnius kaip konkurencija ar rinkos konjunktūra ir juos pastoviai reikia turėti dėmesio centre. Kai pirkėjai mano, kad prekė verta žymiai daugiau negu nustatyta kaina, kainos padidinimas pardavimą sumažins nežymiai. Tokia paklausa vadinama „nejautria“ kainai. Kai santykis „kaina-paklausa“ elastingas, pelnas gali didėti mažėjant kainoms ir atvirkščiai.

•Konkurentų sekimas: nors konkurentai turi kitokią sąnaudų struktūrą, tikslus, pardavimo galimybes ir finansinius išteklius, aklai sekama artimiausiu ir didžiausiu konkurentu, nustatant mažesnes kainas negu jo. Šis metodas gan populiarus kai sunku apskaičiuoti išlaidas, arba sunku nuspėti klientų reakciją, manoma, kad šis būdas gerai išsprendžia problemą.

Vartotojų suvokiama prekės vertė (paklausa). Yra daug realių (fiziniai prekės parametrai) ir simbolinių (įmonės prestižas) parametrų, kuriuos vartotojas suvokia turinčius didesnę vertę nei konkurentų.

Norėdama teisingai suformuluoti kainų politiką, įmonė privalo aiškiai apibrėžti tikslus, kurių ji sieks pardavinėdama konkrečią prekę. Pasirenkant kainų politiką reikia įvertinti tai, jog nors svarbiausias įmonės tikslas – siekti pelno, bet gali būti ir tarpinių tikslų: savo interesų gynimas, konkurentų gniuždymas, naujų rinkų užėmimas, naujos prekės atidavimas į rinką, greitas išlaidų padengimas, pajamų stabilizavimas. Beje, šie tikslai gali būti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ar ilgalaikiai. Siekiant tam tikrų rezultatų, tuo pačiu metu vienokia ar kitokia kaina gali skirtingai veikti pelno dydį, apyvartumą, užimamą rinkos dalį. Tik ekstremaliu atveju susitelkiama į vieną kokį nors tikslą, o įprastoje veikloje kainų politika siekia daugelio tikslų.

Tolesnis įmonės gyvavimas. Įmonė gali turėti nepanaudotų gamybos pajėgumų, nes rinkoje vyksta intensyvi konkurencija, keičiasi paklausa ir pirkėjų poreikiai. Tokiais atvejais, norint tęsti gamybą ir likviduoti atsargas, kainos dažnai mažinamos. Tada pelnas praranda savo reikšmingumą. Kol kaina padengs kintamuosius kaštus ir dalį pastoviųjų, gamyba gali būti tęsiama. Tačiau įmonės išlikimo problema gali būti svarstoma tik kaip trumpalaikis tikslas.

Trumpalaikis pelno maksimizavimas. Daugelis įmonių savo prekėms nori nustatyti tokias kainas, kurios užtikrintų maksimalų pelną. Norint šį tikslą pasiekti, būtina nustatant kiekvieną alternatyvią kainą apskaičiuoti pradinę paklausą ir pradinius kaštus. Tada iš visų alternatyvų reikia išrinkti tą kainą, kuri per trumpą laiką duos didžiausią pelną. Tokiu atveju laikoma, kad paklausa ir gamybos kaštai yra iš anksto žinomi, nors iš tikrųjų juos apskaičiuoti labai sunku. Siekiant šio tikslo yra akcentuojamas greitas pelno gavimas ir neįvertinama ilgalaikė perspektyva, taip pat neatsižvelgiama į konkurentų trukdymus bei valstybinį reguliavimą. Šis tikslas dažnai pasirenkamas nestabilios ekonomikos sąlygomis.

Pardavimų didinimas. Šį tikslą pasirinkusios įmonės, įvertindamos rinkos reakciją pasikeitus kainai, laiko, kad pardavimų didinimas sumažins gaminio kaštus ir dėl to padidės pelnas. Tokios įmonės kainas savo prekėms nustato kiek galima mažesnes. Tai vadinama įsiskverbimo į rinką politika. Kai įmonė sumažina kainas iki mažiausio galimo lygio ir padidina savo rinkos dalį, taip mažindama kaįtus vienam gaminiui, ji gali ir toliau mažinti kainas. Specialistai mano, kad tokia politika teigiamus rezultatus gali duoti tik esant kelioms sąlygoms:

Kai kainos mažinimas atbaido konkurentus ir jie neseka įmonės pavyzdžiu.

„Grietinėlės nugriebimas“ nustatant labai aukštas kainas. Taip elgiamasi, kai įmonė savo naujai prekei nustato maksimaliai galimą kainą, daug aukštesnę už gamybos kainą ( tai vadinama „premijine kainodara“). Atskiri rinkos segmentai naudodami net už labai aukštą kainą įsigytas prekes pasinaudoja kaštų ekonomija ir geriau patenkina savo poreikius. Kai tik pardavimas pagal šią kainą sumažėja, įmonė ją sumažina norėdama pritraukti kitą klientų sluoksnį. Tokiu būdu kiekviename tikslinės rinkos segmente yra pasiekiama maksimaliai galima apyvarta.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (6335 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 60 KB
  • Kainodaros organizavimas UAB „Dorvila”
    10 - 5 balsai (-ų)
Kainodaros organizavimas UAB „Dorvila”. (2015 m. Lapkričio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/kainodaros-organizavimas-uab-dorvila.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:38