Kaip isidarbinti valstybės tarnyboje


Viešojo administravimo referatas.

Įvadas. Valstybės tarnautojų atrankos sistema. Valstybės tarnyba. Atranka į valstybės tarnybą. Atrankos į valstybės tarnybą principai. Atrankos į valstybės tarnybą teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Priėmimo į valstybės tarnyba bendrieji ir specialieji reikalavimai. Priėmimo į valstybės tarnybą konkurso organizavimo tvarka. Valstybės tarnybos atrankos tvarka institucijose. Išvados. Literatūra.


Valstybės tarnybos užduotis – efektyviai vykdyti viešojo administravimo veiklą, kuri tiesiogiai daro įtaką visuomenės kaip valstybės pagrindo gerovei. Lietuvos viešajame sektoriuje egzistuoja valstybės tarnautojų atrankos sistema, kurios tikslas – priimti tik kvalifikuotus, kompetentingus specialistus, kurie būtų pajėgūs siekti geresnių rezultatų bei suteikti aukštesnės kokybės paslaugas. Valstybinės institucijos atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant veiksmingą valstybės valdymą bei efektyvų piliečių poreikių tenkinimą. Sėkmingas žmogiškųjų išteklių valdymas valstybinėse institucijose – tai laiku vykdomos užduotys, sėkmingai ir naudingai teikiamos valstybės paslaugos piliečiams bei prasmingas tam tikrų valstybės politikos sričių įgyvendinimas ir tuo pačiu metu - modernios visuomenės kūrimas.

Nuo valstybės tarnautojų darbo kokybės priklauso piliečių aptarnavimo lygis. Spręsdami iškilusias problemas piliečiai pirmiausia susiduria ne su politinės valdžios atstovais, bet su valstybės tarnautojais. Valstybės tarnautojams tenka svarbi užduotis reprezentuoti ne tik savo įstaigą ar organizaciją, bet ir apskritai valstybės valdymą. Paprastai pagal piliečių aptarnavimo kokybę sprendžiama ir apie valdymo kokybę. Kintant politinėms, socialinėms ir ekonominėms sąlygoms iš valstybės tarnautojų reikalaujama atitinkamos aptarnavimo kultūros, profesionalumo ir novatoriškumo.

Temos aktualumas. Valstybės tarnautoju atrankos ir priėmimo procesą nagrinėja daugelis Lietuvos autorių Andriškevičiūtė J. (2008),K. Masiulis (2007), J. Palidauskaitė (2006), Dauguma jų tik fragmentiškai paliečia atrankos ir priėmimo procesą bendrame personalo valdymo kontekste. Todėl šiame darbe akcentuojama valstybės tarnautojų atrankos ypatumai, atskleidžiant egzistuojančios atrankos ir priėmimo problemas ir sistemos privalumus.

Darbo objektas: valstybės tarnybos personalo atrankos procesas.

Šio darbo tikslas – įvertinti naują atrankos į valstybės tarnybą sistemą.

Darbo uždaviniai:

Darbo metodai – rengiant šį darbą bus naudojami šie tyrimo metodai: mokslinės ir teisinės literatūros analizė, teisinių dokumentų analizė, lyginamoji analizė.

Šiame skyriuje bus nagrinėjama valstybės tarnybos sąvoka, atrankos į valstybės tarnybą sistemos, pagrindiniai viešojo administravimo žmogiškųjų išteklių atrankos modeliai, būdai, principai. Aptariamas kompetencijų modelis Lietuvoje.

Specialiomis teisės normomis ir taisyklėmis pasižyminčios valstybės tarnybos sistemos Europoje pradėtos diegti XXa. pradžioje. Tai buvo glaudžiai susiję su kultūriniais ir istoriniais pokyčiais. Remiantis Ch. Demmke, pagrindinis skirtumas tarp valstybės tarnautojo ir bet kurio kito valstybės piliečio buvo tas, kad valstybės tarnautojui patikėta parengti Vyriausybės programą ir ją įgyvendinti. Taigi vienas iš pagrindinių reikalavimų to meto valstybės tarnautojui buvo išlaikyti neutralumą ir užtikrinti lojalumą valstybės tarnybai. Buvo manoma, kad išskirtinėmis taisyklėmis ir principais paremta valstybės tarnybos sistema užtikrins stabilumą ir veiklos efektyvumą. Todėl Europos šalys sukūrė specialias karjeros sistemas, kurių įgyvendinimas buvo glaudžiai susietas su tos šalies nacionaline kultūra ir tradicijomis.

Daugumoje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, valstybės tarnyba apibrėžiama siauriau ir apima tik asmenis, atliekančius viešojo administravimo funkcijas. Taigi šiose šalyse tik viešojo administravimo specialistai profesionalai, turintys administracinių valstybės įgaliojimų, turi valstybės tarnautojo statusą (Palidauskaitė2006).

Priimdami žmonės į valstybės tarnybą neturime galimybių išsiaiškinti jų asmeninių savybių. Kai pretendentai pateikia gyvenimo aprašymus, atrodo, jog visi yra aktyvūs, iniciatyvūs, ieškantys naujovių, kruopštūs bei atsakingi. Deja, kai reikia dirbti, pasirodo, kad konkursą laimėjęs žmogus dėl savo asmeninių savybių netinka toms pareigoms. Kyla klausimas, kaip pasielgti su tokiu tarnautoju. Gal būt eidamas kitas valstybės tarnautojo pareigas, jis puikiausiai galėtų dirbti. Todėl susidūrus su tokia situacija, reikalingas papildomas atrankos būdas – testas pagal psichologinius aspektus, leidžiantis parinkti žmonės būtent tas pareigas, į kurias geriausiai tiktų pagal savo elgseną ir charakterio bruožus, kurias eidami, jie pasiektų puikių rezultatų. Ilgą laiką Lietuvoje galiojusi atrankos į valstybės tarnautojo pareigas tvarka neskatino pretendento dar iki konkurso pasidomėti, ką jis ten turės veikti. Praktika rodo, jog dauguma žmonių mano esantys tinkami visur, todėl tie patys pretendentai laimę bando visose įstaigose, kuriose tik vyksta konkursai. Būtų puikų, jei būsimieji valstybės tarnautojai pasidomėtų siekiamu darbu iš anksto. Tai galėtų būti įgyvendinama per atranką taikant dar vieną procedūrą – praktinė užduotis (teksto dėstymas raštu), kurios metu taip pat būtų patikrintas kalbos mokėjimas, raštingumas, kompiuterinis raštingumas ir kt. tada pretendentas pasidomėtų ne tik, ką jis veiks, bet ir sieks susipažinti su įstaigos specifika, jos funkcijomis. Tai padėtų apmąstyti, ar ši darbo vieta išties atitinka lūkesčius. Tuo tarpu atrankos organizatoriams būtų nesunku palyginti ir įvertint, kuris iš pretendentų greičiausia, tiksliausia, profesionaliausiai orientuojasi toje srityje, kaip pretendentai dėsto mintis ir kaip geba pritaikyti turimas žinias praktikoje. Manau, kad taip galima būtų patikrinti pretendentų gebėjimus, ar jie atitinka specialiuosius reikalavimus, patvirtintus pareigybės aprašyme.

Kaip isidarbinti valstybės tarnyboje. (2016 m. Vasario 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/kaip-isidarbinti-valstybes-tarnyboje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:46