Kaip keitėsi namų reikšmė lietuvių rašytojų kūryboje?

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Šatrijos Ragana. Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana (1877 m.   – 1930 m.  .


Ieškodamas žmogaus būties pagrindų V. Mačernis pirmiausia rėmėsi žeme, žemės jausena. Lietuva jam buvo „žemdirbių tėvynė“, kurioje karta pakeičia kartą, vieni atgimsta kituose.

Namų centras yra mirusi Senolė, tarsi apibendrintas moters galios simbolis.

Namai, senolių sodyba, gamta, žemė – tai amžina gyvybė, gyva kartų ryšiais, kuriuos sunku suprasti dabarties žmogui, iš namų išėjusiam į pasaulį.

Visa, kas yra šviesu, visa, kas teikia atsinaujinimo viltį, yra ten, pačioje tvirčiausioje būties erdvėje. Iš čia semiamasi gyvybinių galių.

Kai jo eilėraščiuose kalbama apie “iš storų sienojų pastatytus šiuos namus”, tai kalbama apie saugumą, patikimumą. Namai jungia kartas: protėvių šešėliai plazda namų erdvėje („Įžanga”), į juos susirenka „tolimųjų vakarų, šaltosios šiaurės gentys” („Septintoji”), jų laukuose triūsia dabar gyvenanti žemdirbių karta („Penktoji”). Namai poeto vizijose gali būti vaizduojami kaip paprasta ūkininko sodyba ir kaip rūmai, kaip paslaptingos genties buveinė: „O iš senų paveikslų žvelgė į mane veidai senolių rūstūs” („Šeštoji”). Protėvių portretai labiau dera dvarui ar piliai, o ne valstiečių sodybai. „Septintojoje” pokylio aprašymas primena kilmingų aristokratų puotą protėvių namuose.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 3 puslapiai (1004 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 18 KB
  • Kaip keitėsi namų reikšmė lietuvių rašytojų kūryboje?
    10 - 6 balsai (-ų)
Kaip keitėsi namų reikšmė lietuvių rašytojų kūryboje?. (2016 m. Balandžio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/kaip-keitesi-namu-reiksme-lietuviu-rasytoju-kuryboje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:16