Kaip vaizduojama emigranto dalia XX a II-osios pusės lietuvių literatūroje

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Kaip vaizduojama emigranto dalia XX. II osios pusės lietuvių literatūroje. Literatūros šaltniai.


Antanas Škėma vokietmečiu pasirinko kitą kryptį - 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje pasirodė pirmasis novelių rinkinys Nuodėguliai ir kibirkštys. Vėliau persikėlė gyventi į JAV, kur išleisti novelių rinkiniai Šventoji Inga (1952), Čelesta (1960), romanas Balta drobulė (1958) ir keletas dramų. Škėmos kūrinių išskirtinumas geriausiai atsispindi romane Balta drobulė, parašytame 1952–1954 metais. Šis romanas yra svarbiausias Škėmos veikalas, atskleidęs beprotišką „persodinto augalo“ būklę, kuriame, per pagrindinį veikėja perteikiama rašytojo patirtis, psichologinė kančia priverstinėje išeivijoje. Tiek anuomet, tiek ir šių dienų daugelio skaitytojų reakcija į šį kūrinį itin pikta ir neatlaidi. Šis kūrinys parodo, kad išeivijai įsikurti nėra taip lengva. Tad, emigrantų dalia nėra lengva. Emigranto dalia nėra laiminga. Žmonės, privalėję palikti savo gimtuosius namus praranda norą gyventi. Jie mato tik juoda ir balta savo akimis. O taip neturėtu būti. Juk žmogus tam ir turi savo akis, kad sugebėtu pamatyti visas gyvenimo spalvas. O gyvenimas ne visada yra tik juodai baltas Kartasi pasitaiko ir kitų atspalvių. Tereikia palaukti, kol toks laikas išauš.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (778 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 7 KB
  • Kaip vaizduojama emigranto dalia XX a II-osios pusės lietuvių literatūroje
    10 - 2 balsai (-ų)
Kaip vaizduojama emigranto dalia XX a II-osios pusės lietuvių literatūroje. (2016 m. Kovo 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/kaip-vaizduojama-emigranto-dalia-xx-a-ii-osios-puses-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:26