Kaip vaizduojamas tėvo paveikslas lietuvių literatūroje ir jo santykis su šeima


Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Kaip vaizduojamas tėvo paveikslas lietuvių literatūroje ir jo santykis su šeima.


Literatūroje apie tėvą rašoma labai mažai. Pasak etnologo Liberto Klinkos „Dėl labai paprastos priežasties. Nes tėvą retai matydavo - jis vis darbuose ir darbuose”. Tėvą dažniausiai pamatydavo, kai visi susėsdavo prie stalo. Tada jam, kaip autoritetui, būdavo skiriamas svarbiausias vaidmuo „Tėvas paima kepalą ir riekia abišales.“ Tėvo autoritetas buvo absoliutus.

Nors apie tėvą rašoma gan mažai, tačiau tai netrukdo susidaryti jo būdo, išvaizdos, charakterio portretą.

Jono Biliūno kūrinyje „Pirmutinis streikas” tėvas, atsidavęs šeimai, darbui. „Joniuke” - mylintis vaikus. Nuolankus bei atleidžiantis skriaudas – „Ubage” ir „Lazdoje” Biliūno kūryboje tėvo paveikslas kuriamas kaip pamokantis, parodantis gyvenimišką tiesą, kad savo artimui reikia padėti, atleisti ir užmiršti skriaudas.

Justino Marcinkevičiaus kūryboje tėvas vaikams – mokytojas, dvasinis vadovas, autoritetas, formuojantis vaikų ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Tėvas – mylintis gamtą, žemdirbys, religingas, mažakalbis, santūrus, ramus.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 3 puslapiai (615 žodžių)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 13 KB
  • Kaip vaizduojamas tėvo paveikslas lietuvių literatūroje ir jo santykis su šeima
    10 - 5 balsai (-ų)
Kaip vaizduojamas tėvo paveikslas lietuvių literatūroje ir jo santykis su šeima. (2016 m. Balandžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/kaip-vaizduojamas-tevo-paveikslas-lietuviu-literaturoje-ir-jo-santykis-su-seima.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:15