Kalba ir amžius


Sociolingvistai. Suaugusiuju kalba. Kalba kinta su amziumi. Referatas kalbetojo raiska. Amzius ir kalba. Vaiku kalba kaip minties reiskimo forma. Kalba yra ženklų sistema. Kalba . koks amzius. Amžiaus kartos. Archaizmai.

Lietuvių referatas. Įvadas. Kalbos kaita. Amžiaus grupės. Mažamečiai (vaikai). Jaunimas (paaugliai). Suaugusieji. Senyvo amžiaus žmonės. E. Eriksono teorija. Išvados. Literatūra. Kalba yra ženklų sistema, atliekanti daug funkcijų (referentinę, komunikacinę ir kt. ). Šioje temoje kalba suvokiama kaip tradicija, kuri perduodama iš kartos į kartą kinta. Ši „realioji“, o ne „idealioji“ kalba ir rūpi sociolingvistikai. Amžius – biologinis faktorius, kuris yra pagrindžiamas žmogaus patirtimi. Ir tuo pačiu atskiria tam tikrus gyvenimo tarpsnius socialiniu aspektu. Šiame darbe aptariamos sociolingvistų skiriamos amžiaus grupės ir joms būdingos kalbos ypatybės. Kiekviena tokia amžiaus grupė turi tik jai įprastų kalbinių bruožų. Tad šio referato tikslas – apžvelgti kalbos ir amžiaus sąsajas, nes kalba kinta kartu su individo raida.


Kalba yra ženklų sistema, atliekanti daug funkcijų (referentinę, komunikacinę ir kt. ). Ši realioji , o ne idealioji kalba ir rūpi sociolingvistikai.

šiame darbe aptariamos sociolingvistų skiriamos amžiaus grupės ir joms būdingos kalbos ypatybės. Tad šio referato tikslas –kalba, visų pirma, yra tradicija, perduodama iš kartos į kartą, leidžianti bendrauti, susikalbėti, suprasti vieniem kitus skirtingų kartų atstovams, gyvenantiems tuo pačiu laikotarpiu. Žinoma, perduodama kalba kinta – ji gyva. Kiekviena karta keičia kalbą, pritaikydama ją prie gyvenimo aplinkybių, situacijų.

Visos gyvuojančios kalbos turi laiko sukurtas bendravomo formas. Tai reiškia, kad vieni žodžiai nyksta, kitų pasikeičia reikšmės, taip pat atsiranda naujų žodžių. Pavyzdžiui, paaugliai nekalba taip, kaip kalba jų tėvai, seneliai. As nueidamas pas mociute kartais nesuprantu keletos jos zodziu ar net fraziu. Taip susidaro tam tikros kartos posakiai, konstrukcijos ir tartis, kurie skiriasi. Nors nėra apribojimų, kad archaizmai skirti vien vyresniųjų vartojimui, o modernizmai (modernybės) tik jaunosios kartos, tačiau yra nusistovėję polinkiai, stereotipai – vyresni kalbėtojai labiau mėgsta senesnius posakius, o modernūs pasakymai asocijuojami su jaunimu. Kartais leksika, sintaksė ir tartis kinta priklausomai nuo kalbėtojo noro būti madingu. Tai ypač būdinga paaugliams, nors ir vyresnio amžiaus žmonės gali vartoti jaunimo posakius, norėdami išryškinti kartų skirtumus ir parodyti solidarumą. Bet kokiu atveju priežastis naudoti archaizmus ar modernizmus, primena mums, kad kalbkadangi kalbos raida priklauso nuo amžiaus, tad sociolingvistai gyvenimo trukmę dažniausiai skirsto į keturias grupes: mažamečiai (maži vaikai visada smalsūs, betarpiški, konkrečiai mąstantys, trokštantys patekti į suaugusiųjų pasaulį. Vienas iš raktų – kalbinė raiška. Kalba yra vienas iš svarbiausių psichikos komponentų. Vaiko mąstymo raida susijusi su jo kalbos tobulėjimu. Kalba yra minties reiškimo forma. Bendraudamas su aplinkiniais, mokydamasis ir dirbdamas, įvaldęs kalbą, per ją gali įtvirtinti ir perduoti aplinkiniams savo asmeninę patirtį. Natūralu, vaikai nekalba taip, kaip suaugusieji, nes jie dar neturi tokių gebėjimų. Mažamečiai labai intensyviai ir dėmesingai stebi suaugusiųjų kalbą. vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gimtosios kalbos įsisavinimą ir raidą, yra socialinė vaiko aplinka ir kalbinis tėvų elgesys: nuolatos girdėdamas suaugusiųjų kalbą, bendraudamas su tėvais, vaikas pamažu perima jų vartojamą kalbinį ir komunikacinį modelį.

Kalba ir amžius. (2010 m. Lapkričio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalba-ir-amzius.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:18