Kalba ir tautinė tapatybė


Lietuvių skaidrės. Kalba ir tautinė tapatybė. Tauta – įvairioms gentims telkiantis istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė. Tauta – žmonių mąstyme ir kolektyvinėje atmintyje konstruojama kultūrinė bendrija. Tautinės tapatybės samprata. Tapatybė – objekto lygybė pačiam sau arba kitam objektui. Etninė kalbos funkcija. Tautinė tapatybė yra neatsiejama nuo kalbos. Veiksniai, kurie formuoja tautą ir veikia jos egzistavimą. Kultūros apraiška yra. Kalba, kaip tautos formavimosi ir egzistavimo sąlyga. Ši tapatinamoji-vienijamoji kalbos funkcija reiškiasi verbaliniu bendrumu. Kalbos bendrumas yra kintamas, jo funkcija sociologinė. Ką reiškia būti lietuviu? Socialinėse teorijose, analizuojančiose tautiškumo problemas. Kai tauta apibrėžiama remiantis pilietybe. Vienas pirmųjų užduodamų tyrimo klausimų buvo „Kodėl save laikote lietuviu. Kalba. Kalbą informantai vertina kaip itin svarbų lietuviškumo bruožą. Katalikybė. Nors visi tyrimo informantai sutiko su tuo. Rasė. Daugeliui pateikėjų šis kriterijus lemiamas. Lietuvių tautinės tapatybės modeliai. Modelis, kuriame tautinė priklausomybė suvokiama kaip įgimtas. Moralinis-emocinis modelis. Nulietuvėjimo bruožai. Kitos kultūros bruožų perėmimas Nepagarba ir abejingumas Lietuvai Migravimas Pilietybės pasikeitimas. Ar galima tapti lietuviu? Tikru lietuviu įmanoma tapti tik labai daug metų pragyvenus Lietuvoje. Imperatyvus veiksnys, vertinant nelietuvio tapimo lietuviu galimybes. Dvi lietuvių tautinės tapatybės sampratos. Stereotipinė. Tokiu atveju privalomais lietuvių tautinę tapatybę konstruojančiais elementais įvardijami „šaknys“.

Kalba ir tautinė tapatybė. (2014 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalba-ir-tautine-tapatybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:32