Kalba neatsiejama nuo tautos kultūros


Lietuvių rašinys. Kalba neatsiejama nuo tautos kultūros.


Taip pat, kaip pavyzdį, būtų galima paminėti sovietmečiu į lietuvių kalbą įsipynusius rusiškos kalbos braižus išlikusius kone iki šių dienų. Rusinimo tendencijos visoje Sovietų Sąjungoje ėmė stiprėti 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Valdžia per kultūrą bei švietimo sritis skiepijo mintis apie rusų tautos išskirtinumą. Dėmesys buvo skiriamas taip įtvirtinti ir skatinti rusų kalbos vartojimą, jog susikurtų dvikalbystė, t.y. rusų kalba taptų antrąja gimtąja kalba. Rusų kalba ėmė skambėti per Lietuvos televiziją ir radiją, mokyklose buvo stiprinamas jos mokymas, knygynuose ir bibliotekose daugėjo rusiškų knygų, žurnalų, rusų kalba buvo vartojama oficialiuose dokumentuose ir valdžios įstaigose. Apskritai, rusų kalba dominavo visame viešajame visuomenės gyvenime. Tačiau kelis dešimtmečius trukusios pastangos davė akivaizdžių rezultatų – didesnė gyventojų dalis mokėjo rusų kalbą. Tuo metu lietuvių ir rusų dvikalbystė tvirtai įsigalėjo, bet galiausiai pasibaigus sovietų invazijai, į Lietuvą sugrįžo “antroji gimtoji” lietuvių kalba, kurioje jau buvo gausu iš rusų kalbos atėjusių žodžių. Tai padarė neigiamą įtaką lietuvių kalbos etiketui, kuris šiai dienai yra atstatytas, tačiau vis dar nepakankamai, kad jaunimas, visgi nepatyręs sovietmečio sunkumų, kurį patyrė jų tėvai ar seneliai, iš kurių tikriausiai buvo perimta ši kalbos maniera, nustotų vartoti rusiškus keiksmažodžius bei įvairiausius žargonus, išreiškiančius tikrąjį dalinai prarastos kultūros lygį.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2015 m.
  • 2 puslapiai (822 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 13 KB
  • Kalba neatsiejama nuo tautos kultūros
    10 - 8 balsai (-ų)
Kalba neatsiejama nuo tautos kultūros. (2015 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalba-neatsiejama-nuo-tautos-kulturos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:04