Kalbos istorijos įvadas


Filologijos konspektas. Rekomenduojama literatūra. Terminų žodynėlis. Kalbotyros istorija. Kalbos kitimas. Fonetiniai pakitimai. Poziciniai ir nepoziciniai garsų pakitimai. Sutartiniai ženklai. Tarptautinė fonetinių simbolių lentelė. Garsų pakitimų rūšys. Asimiliacija. Disimiliacija. Metatezė. Susiliejimas (fuzija. Skilimas. Diftongizacija (dvibalsėjimas. Silpnėjimas ir stiprėjimas (lenicija ir forticija. Garso pridėjimas. Nedėsningi garsų pakitimai. Garsų dėsniai. Garsų atitikmenų dėsnis. Specifiniai garsų dėsniai. Grimo dėsnis. Vernerio dėsnis. Pakitimų seka. Fonetiniai ir foneminiai pakitimai. Fonetinis pakitimas be foneminio pakitimo. G arsų pakitimų sukeliami fonemų pakitimai. Kitos foneminų pakitimų priežastys. Supersegmentiniai elementai. Garsų kitimo priežastys. Gramatiniai, semantiniai ir leksiniai pokyčiai. Tipologija ir gramatiniai pakitimai. Gramatiniai pokyčiai. Reanalizė. Analogija. Difuzija. Semantiniai pokyčiai. Reikšmės platėjimas (broadening. Reikšmės siaurėjimas (narrowing. Išsišakojimas (bifuraction. Reikšmės perkaita (shift. Metafora. Eufemizmas. Hiperbolė. Interferencija. Leksiniai pokyčiai. Kalbos pakitimų stebėjimas. Tradicinis požiūris. Neapibrėžtumas. Kintamumas (variantiškumas. Pokyčių plitimas ir leksinė difuzija. Kalbų kontaktai. Konvergencija (susiliejimas. Mišrių kalbų kilmė. Kalbos mirtis. Tyrinėjimo metodai. Lyginamasis metodas. Vidinė rekonstrukcija. Lingvistinės geografijos metodas. Struktūrinis metodas. Glotochroninis metodas.


Kalbotyra kaip mokslas, t.y., LYGINAMOJI KALBOTYRA atsiranda XIX a. Iki tol buvo tik filologai (jie dirbo su tekstais, rašė ir gramatikas...). XIXa. filologijos ir gamtos mokslų sandūroje imi rastis lyginamoji kalbotyra.

Kad Europos kalbose yra panašių žodžių, pastebėta jau seniai. Tai buvo aiškinama tuo, kad kalbos kilusios viena iš kitos. Seniausia kalba buvo laikomas sanskritas, iš jo kildinama graikų kalba, iš šios lotynų ir t.t. XIX a. įvyksta mokslo (apskritai) perversmas. Nauji metodai imti taikyti pirmiausia gamtos moksluose (Darvino teorija).

Mintis, kad kalboms galima taikyti gamtos mokslų metodus (pvz.,

lyginamosios anatomijos idėja) kilo jau Šlėgeriui.

Jei palyginę 2 žodžius, vartojamus skirtingose kalbose pastebime reikšmės ir jos fizinės išraiškos panašumą, galime daryti išvadą, kad gal būt yra natūralus ryšys tarp reikšmės ir formos, bet greičiausiai tas kalbas sieja istorinis ryšys, t.y., tie žodžiai kilo iš vienos pradinės formos.

Kalbos istorijos įvadas. (2014 m. Spalio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalbos-istorijos-ivadas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:34