Kalbos kompozicija


Vadybos skaidrės. Kalbos kompozicija. Planas. Rėminė kompozicija. Pagrindinė mintis. Pagrindiniai kompozicijos principai. Nuoseklumo principas. Augimo principas. Organiškumo principas. Funkcionalumo principas. Ekonomiškumo principas. Originalumo principas. Tinkamumo principas. Prologas –. Prologo funkcijos. Proginėse, mitingų ar agitacinėse kalbose. Suburtai (organizuotai) auditorijai. Daugiapakopis kreipimasis į skirtingų lygmenų klausytojus (pvz. ). Įžanga –. Paprastoji įžanga, kai buvo prologas (pvz. ). Paprastos įžangos (be prologo) struktūra. Apeliacinės kalbos įžangos struktūra. Kibirkštis. Aktualija. Tema. Apimtis. Tikslas. Dėstymas (pagrindiniai medžiagos dėstymo principai). Laiko sekos (chronologinis) principas. Erdvinio nuoseklumo principas. Priežasties ir pasekmės ryšio principas. Priežasties ir pasekmės jungtys. Pasekmės ir priežasties jungtys. Uždavinio sprendimo tvarkos principas. Uždavinio sprendimo tvarkos schemos. Teminis principas. Pabaigos tipai. Pabaigos ir epilogo skirtumai. Kokiais principais medžiaga dėstoma šiuose pavyzdžiuose.


Pagrindinė mintis – šiuolaikinės viešosios kalbos kompozicijos pamatas. Susumuoja teiginius, kuriuos kalbėtojas skelbs ir įrodinės savo kalboje.

Kiekvienas paskesnė dalis turėtų papildyti, išplėtoti ankstesniąją ir vesti prie tolesniosios dalies.

Kiekviena paskesnė dalis turi būti reikšmingesnė už ankstesniąją, argumentai turėtų stiprėti, tema – aiškėti, tapti vis įtikinamesne.

Visos oratoriaus išsakytos mintys turi būti tikslingos (susijusios su tema, persvazijos tikslais).

Reikia atsisakyti minčių, kurių nesiekiame įrodyti, kurios yra nereikšmingos pagrindinei minčiai pagrįsti. Kalboje neturėtų būti nepagrįstų teiginių, nepatikimų duomenų ir pan.

Kompozicija gali būti ir paprasta, tačiau mintys arba jų pateikimo būdas (vengtinos stereotipinės frazės, standartiniai įžangos ir pabaigos žodžiai) turėtų būti originalus.

Gebėjimas prisitaikyti prie situacijos, taktas, kalbos ir stiliaus jausmas.

Ne įvadas į temą, bet patys pirmieji žodžiai, kuriais kalbėtojas užmezga kontaktą su klausytojais (kreipimasis, pasisveikinimas).

Apibendrintai: Brangieji! Mielieji! Ponai ir ponios! Konkrečiai: Mieli tautiečiai! Mieli lietuviai! Brangūs tėvynainiai! Gerbiami Lietuvos žmonės! Ir pan. Originaliau: Mieli lietuviai ir kitos išdidžios tautos! (iš S. Gedos kalbų).

Seime: Gerbiami Seimo nariai, brangūs svečiai; Gerbiamas Seime, brangūs tautiečiai! Aukštojo mokslo institucijoje: Brangūs kolegos, studentai ir profesoriai, mieli svečiai! Bažnyčioje: Mylimi tikėjimo broliai Kristuje; Brangūs broliai ir seserys! Teisme: Gerbiami Teismo kolegijos nariai! Gerbiami teisėjai!

Gerbiamas Respublikos Prezidente! Gerbiami Kardinolai, Broliai lietuviai vyskupai! Vyriausybės ir valdžios atstovai! Ponios ir ponai! Brangūs broliai ir seserys! Nepaprastai jaudindamasis ką tik pabučiavau Lietuvos žemę, – dėkojau Dievui už man duotą malonę atvykti pas jus (iš Popiežiaus Jono Pauliaus II žodžio).

  • Vadyba Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 44 puslapiai (1084 žodžiai)
  • Vadybos skaidrės
  • MS PowerPoint 58 KB
  • Kalbos kompozicija
    10 - 10 balsai (-ų)
Kalbos kompozicija. (2015 m. Lapkričio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalbos-kompozicija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:50