Kalbos kulturos darbas


Kalbos kulturos darbai. Suknia be balsiu. Dvigarsių tarimas. Uo tarimas. Kalboss kulturos darbas. Žargoniška tartis. Balsių ir priebalsių tartis. Dvibalsis ui. Bendrines kalbos iskraipymas internete. Dažnesnės dvigarsių tarimo klaidos.

Kalbos kultūros kursinis darbas. Dažnesnės balsių ir dvigarsių tarimo klaidos. Labiausiai žodžių iškraipymai pasitaiko skirtingose tarmėse. Kieno nors tariamas balsis nuo bendrinės kalbos balsio gali skirtis kiekybe, t. Y. Ilgumu, pavyzdžiui, vietoj išardė ištariama [išąrdė] (ilgas a). Toks balsių pailginimas gali žodžiui suteikti visai kitą prasmę, pvz. : linas „augalas“ – lynas „žuvis“. Tarimas gali skirtis ir kokybe, jei vietoj vienokio balsio kas nors taria kitokį balsį ar net dvibalsį, pavyzdžiui, vietoj suknia žemaičiai pasakytų [soknė], vietoj o [sijonas] taria dvibalsį uo ir sutraumpina žodžio galūnę, tada lieka žodis [sijuons]. Kai susiduria du skirtingų skiemenų vienodi balsiai, negalima jų sutraukti į vieną nei savuose, nei tarptautiniuose žodžiuose: tartina [paausti], ne [pausti]. Balsiai. Dvigarsiai. Priebalsių tarimo trūkumai. Sintaksės klaidos. Leksikos klaidos. Morfologijos klaidos. Motyvacinis laiškas.


Parengti nurodytų temų faktinę medžiagą. Tema: dažniaulabiausiai žodžių iškraipymai pasitaiko skirtingose tarmėse. Kieno nors tariamas balsis nuo bendrinės kalbos balsio gali skirtis kiekybe, : linas augalas – lynas žuvis . Kai susiduria du skirtingų skiemenų vienodi balsiai, negalima jų sutraukti į vieną nei savuose, nei tarptautiniuose žodžiuose: tartina [paausti], ne [patačiau minėtini keli svarbesni atvejapastaba. Neilginamas ir nekeičiamas kitais garsais tarptautinių žodžių e – net ir kirčiuotas: aritmźtika, mźtras.

 galił, visłs, pratimłs, rankā, nes tai yra aiški žargoninė ypatybė – jokiose tarmėse Kirčiuoti ir nekirčiuoti žodžio kamieno ė, o turi išlikti ilgi, įtempti ir nepakeisti kitais garsais: døk, møgstu, brólis, šõkiai (ne [dīek], [mīegstu], [brśolis], [šuõkiai] ir ne ė su e atspalviu, kartais net ištarti trumpai (ne [brņlis], [šņkiai]); dėžłtė ne [diežłtė]), broliłkas (ne [bruoliłkas]).

Pastaba. Trumpi yra tik tarptautinių žodžių tiek kirčiuoti, tiek nekirčiuoti o, kurių negalima ilginti ar keisti kokiais kitais garsais: ra. Nekirčiuoti žodžio galo ė, o turi išlikti ilgi, įtempti ir nepakeisti kitais garsais: kćrvė, ptaisyklingas ie, uo tarimas padeda skirti žodžių reikšmes, plg. , nłpieštas – nłpeštas, sienģlė – senģlė, uolā – olā, kśoj kai dvibalsis ui yra tvirtapradis, net ir tada kirčiuotų mišriųjų dvigarsių pirmieji dėmenys i, u niekada neilginami – nei kai priegaidė tvirtapradė, nei tuo labiau kai tvirtagalė.

 tķltas, pķrmas, dłlkė, kłrti (ne [tyltas], [pyrmas], [dūlkė], [kūrti], daugelio tarmių šie dėmenys būna ilgieji ar pusilgiai).

 kirvis, šiltas, trumpas, sunkiai (ne [kyrvis], [šyltas], [trūmpas], [sūnkiai], nes tai žargoniška tartis).

Lygiai tokia pat žargoniška tartis – ilginti tvirtagalės priegaidės mišriųjų dvigarsių pirmąjį dėmenį a, e: šaltis, tempia (ne [šaltis], [tģmpia]; gpriebalsių tarimo sunkumų kur kas mažiau negu tariant balsius ar dvibalsius. Sunkesni yra ir kartais pačių kalbininkų ginčų šiek tiek kelia trys dalykai.

Kaip tarti greta esančius du vienodus ar supanašėjusius priebalsius: kiekkart, pusseserė, iššauti, užželti.

Kada priebalsius tarti kietus, kada minkštus: visi Lietuvių kalbos priebalsiai (išskyrus visada minkštąjį j) gali būti kietieji ir minkštieji. Jų kietumo ir minkštumo negalima painioti, nes nuo to kartais priklauso skirtinga žodžių ar jų formų reikšmė, pvz.

Kalbos kulturos darbas. (2011 m. Lapkričio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalbos-kulturos-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 09:59