Kalbos norminimas


Lietuvių referatas. Kalbos norminimas. Baltai. Pirmas Lietuvos paminėjimas. Lietuvos vardo kilmės hipotezes. Slaviška Lietuvos vardo forma ir jos kilmė. Pirmoji lietuviška knyga. Pirmoji lietuvių kalbos gramatika. Kalbos norminimas XVIa. Kalbos norminimas XVII-XVIIIa. Kalbos norminimas XIX-XXa. Jonas Jablonskis. Kazimieras Būga. Gimtosios kalbos laikotarpis (Pranas Skardžius ir Antanas. SalysKalbos norminimas pokariu. Juozas Balčikonis. Kalbos norminimas XXa. Pab.


Pirmą kartą Lietuvos vardas paminėtas 1009m. Kvedlinburgo analuose. Čia rašoma, kad Lietuvos pasienyje užmuštas vienuolis Brunonas. Vėliau minima, kad Lietuva moka duoklę Rusijai. 1040m. Kijevo kunigaikštis Jaroslavas surengė žygį į Lietuvą. Apie 1185m. Lietuviai paminėti: Livonijos kronikoje, o nuo XIIIa., kai prasidėjo nuolatinės lietuvių kovos su kryžiuočiais Lietuvos vardas šaltiniuose ir kronikose minimas labai dažnai.

Vardas kilęs iš lotynų kalbos žodžių Latinė (litas), litoris (jūra, pajūris, jūros krantas);

Lietuvos vardas kildinamas iš Neries intako Lietaka. Pirminis šio upelio vardas „Lietava“.

Lietuvių kalba rūpintasi nuo seno. Dar XVIa. Jonas Bredkūnas išvertė Bibliją, Mikalojus Daukša – Jono Vujeko „Postilę“. J.Bredkūno vertimą tikrino komisija, o M.Daukša pats rūpinosi kalbos gryninimu.

Šiuo laikotarpiu – nuosmūkis. Kalboje daug svetimybių, ji mažai norminama. Vienas iš pavyzdžių: Olševskio „Broma, atverta ing viečnosty“. Tačiau ir šiuo laikotarpiu buvo žmonių, kurie puoselėjo savo raštų kalbą. Tai Konstantinas Sirvydas, Jonas Šulcas, Gotlybas Milkus, Frydrichas Šimelpenigis, Kristijonas Donelaitis, Dionizas Poška. Nors jie nebuvo kalbininkai, bet stengėsi taisyti, gražinti kalbą, todėl gali būti pavadinti kalbininkų pirmtakais.

Šiuo laikotarpiu daug medžiagos kalbai norminti sukaupė Jonas Juška, Antanas Baranauskas, Kazimieras Jaunius ir kt. Žymiausias šio laikotarpio kalbininkas – Jonas Jablonskis.

1901m. J.Jablonskis paskelbė kalbos norminimo programą ir principus, kurių laikėsi visą gyvenimą. Tais pačiais metais kartu su Petru Avižoniu išleido „Lietuvių kalbos gramatiką“. J.Jablonskis sistemingai tvarkė kalbą: rašybą, žodyną, žodžių darybą. Jis tiek išmanė kalbos dėsnius, kad jam pavyko išvalyti kalbą nuo svetimybių, sukurti daugybę naujadarų, sunorminti gramatikos terminiją, prisidėti prie kitų mokslo sričių terminų kūrimo. Nuo 1925m. J.Jablonskis vadovavo terminologijos komisijai. Visuomenė jam suteikė kalbos tėvo vardą.

K.Būga teigė, kad pirmiausia reikia sukurti tinkamą rašybą. Jis ilgai dirbo šioje srityje ir 1913m. Paskelbė pagrindines rašybos taisykles straipsnyje „Dėl mūsų rašybos“. Šis straipsnis vėliau pavadintas rašybos mažmožiais, išleista atskira knyga. K.Būga įteisino j raidės rašybą. Taigi Kazimieras Būga sukuria rašybos teoriją, sėkmingai pritaikytą praktikoje. Šiandieninė rašyba mažai kuo skiriasi nuo jo rašybos. 1907-10m. Straipsnių serijoje „Kalbos dalykai“ sunormino daugelį žodžių: pagalba, pašalpa... Visi K.Būgos taisymai paremti ne tik intuicija, bet ir moksline patirtimi. Daug straipsnių jis išspausdino ir „Vaire“.

P.Skardžius ir A.Salys – žymiausi IV dešimtmečio kalbininkai. Jie kalbos norminimą derino su moksline veikla su dėstymu universitete ir tiesioginiu kalbos tyrimu. P.Skardžius ir A.Salys buvo baigę studijas užsienyje (į Lietuvą sugrįžo 1930m.). Jie kalbos taisymus grindė mokslu. 1930m. P.Skardžius ėmė leisti žurnalą „Kalba“. Jo išėjo 3 numeriai.

Joną Jablonskį ir po jo dirbusius kalbininkus galima pavadinti profesionalais. J.Jablonskio principais rėmėsi K.Būga, J.Šlapelis, P.Skardžius ir A.Salys.

Šis laikotarpis sunkus ir sudėtingas. 1943m. P.Skardžius dar spėjo išleisti labai svarbią mokslui ir praktikai monografiją „Lietuvių kalbos žodžių daryba“.

Beveik visi žymesni kalbininkai (P.Skardžius, A.Salys, P.Jonikas, Klimas) emigravo į vakarus. Iš likusių kalbininkų galima paminėti Kazį Ulvydą, Antaną Lyberį, Joną Kruopą. Jie Juozo Balčikonio vadovaujami toliau tesė žodyno rašymo darbą. 1941m. Išleistas lietuvių kalbos žodyno pirmasis tomas. Žymiausias šio laikotarpio kalbininkas – Juozas Balčikonis.

Kalbos norminimas. (2014 m. Birželio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalbos-norminimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:09