Kalbos suvokimas


Pedagogikos referatas. Kalbos supratimas ir suvokimas. Kalbos suvokimo formavimasis. Kalbos supratimas. Sakinio suvokimas ir supratimas. Pokalbis supratimas. Teksto supratimas. Situacijos modelis. Kalbos supratimas vaikystėje.


Kalbos suvokimo psichologiniai mechanizmai yra labai svarbūs žmonių kalbiniam bendravimui. Norėdamas pasakyti pašnekovui kokią nors mintį, pirmiausia žmogus ją atitinkamai „užkoduoja“, tik po to ištaria. Tą pačią mintį skirtingai pasakome mažam vaikui ir suaugusiajam, savo draugui ir mokytojui, savo bendraamžiui ir pagyvenusiam žmogui. Klausantysis, stengdamasis suvokti išgirstą mintį, turi ją „dekoduoti“. Todėl mums ne visada pavyksta suvokti, ką nori pasakyti mažas vaikas arba užsienietis mažai mums žinoma kalba. Taigi girdėti ir suvokti – skirtingi dalykai.

Atrodytų, kalbos suvokimas, sakytinis žodžio pripažinimas, sakytinių žodžių suvokimas yra nepaprastai sudėtinga užduotis. Daugelis tam tikras fonemas kalbėdami praleidžia, kiti keičia tarimą, priklausomai nuo supančių garsų. Nepaisant šitų potencialių problemų, paprastai mes suprantame kalbą automatiškai ir be didelių pastangų.

Pirmiausiai, kalbos suvokimas apima girdimuosius ženklus - mes didelį dėmesį atkreipiame į garsus, kuriuos skleidžia kalbantysis, tačiau taip pat smegnys reaguoja ir į regimuosius ženklus, tokius kaip kalbėtojo burnos ir lūpų judesiai. Šie regimieji ženklai, lydintys sakytinius žodžius, gali pakeisti suvokimą to, kas sakoma. Girdimųjų ir regimųjų ženklų visuma yra būtina kabos suvokimui. Bet remiantis naujais tyrimais, kurie publikuoti Nacionalinės Mokslų Akademijos Byloje, teigiama, jog kalbos suvokimo procesas apima daugiau, nei vien tik girdimieji ir regimieji ženklai. Nauji tyrimai rodo, kad kalbos garsų suvokimui gali turėti įtakos net ir veido odos patempimai. Teigiama, kad smegenys atpažįsta lytėjimo pojūčius per kalbos suvokimą taip pat kaip ir audiovizualinius ženklus, ir tuo remiantis daroma išvada, kad somatosensorinė sistema gali turėti įtakos kalbos garsų suvokimui.

Ankstyvesni darbai rodė, kad kalbos suvokimas ir kalbos gamyba, jos išraiška žodžiu,glaudžiai siejasi vienas su kitu ir turi bendrą nervinį pagrindą. Smegenys savyje turi žinomus kelius, jungiančius somatosensorinę ir girdimąsias sritis, tačiau jų tarpusavio ryšiai neaiškūs. Bet nepaisant atliktų tyrimų, kurie parodė, jog somatosensorinė sistema dalyvauja kalbos atsiradimo procese, tačiau jos vaidmuo kalbos suvokime nebuvo ištirtas.

Impresyviosio kalbos neišsivystymo laipsniai:

Supranta rišliąją kalbą, tik iš dalies sutrikusi foneminė klausa ir sutrikęs erdvinius daiktų santykius reiškiančių prielinksnių supratimas.

E. Rimkutė (2007) teigia, kad impresyvioji kalba arba kalbos supratimas – tai kita kalbos vartojimo pusė, kai tam tikrais sutartiniais ženklais užkoduotas pranešimas turi būti suvokiančiojo užkoduotas ir reprezentuojamas jo psichikoje. Be abejo , sakymas ir supratimas – susiję procesai, nors, kaip minėta, supratimas nėra veidrodinis sakymo atspindys. Tiek įvaldant gimtąją kalbą, tiek vėliau mokantis kitų kalbų, suprasti pradedama anksčiau nei sklandžiai žodžiais reikšti savo mintis. Taip pat autorė rašo, kad suprantant kalbą, kaip ir sakant, operuojama ta pačia kalbos ženklų sistema, t.

  • Pedagogika Referatai
  • 2015 m.
  • 15 puslapių (2675 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 49 KB
  • Kalbos suvokimas
    10 - 8 balsai (-ų)
Kalbos suvokimas. (2015 m. Balandžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalbos-suvokimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:03