Kalbotyros įvadas


Lietuvių konspektas. Kalbotyros objektas. Kalbos kitimas. Natūralioji kalba. Gyvosios kalbos. Mirusios kalbos. Kreolinės kalbos. Dirbtinės kalbos. Kalbotyros sritys. Kalbotyros šakos. Kalbos funkcijos. Tikrovės apibendrinimas ir atspindėjimas Kognityvinė. Bendravimas Komunikacinė. Komunikacijos aktas Adresantas. Pranešimų funkcijos Estetinė. Kalba dažniausiai lyginama su biologinės prigimties. Bei dirbtinėmis sistemomis. Biologinės prigimties komunikacinė sistema. Bičių signalinio kodo požymiai. Dirbtinės komunikacinės sistemos. Žmonių kalba. Kalba universaliausia ženklų sistema. Ženklų požymiai. Ženklai Natūralieji. Žodis – arčiausiai simbolių. Žodis - kalbos ženklas. Kalbos lygmenys Sintaksinis. Sintaksė leksinis. Leksikologija morfologinis. MORFOLOGIJA žodžių daryba ir žodžių kaitymo mokslas Fonologinis. Fonetika ir fonologija fonetika ir fonologija. Garsų sąveika asimiliacija. Skiemuo centras –. Prozodiniai kalbos elementai –. Žodžio centrą. Substitucijos testas. Morfemų rūšys. Morfeminė žodžio analizės. Darybinės žodžių analizės. Darybiniai žodžiai. Darybiniai neskaidieji žodžiai. Žodžių darybos būdai Prefiksacija. Fleksinė derivacija. Pagal darybos būdą Dariniai –. Darybos tipas –. Darybos kategorija. Darybos reikšmės Transpozicinė. Kalbos dalių skyrimo kriterijai. Sintaksines funkcijas. Lietuvių kalboje skiriama 11 kalbos dalių. Gramatinė reikšmė. Gramatinė kategorija. Gramatinių kategorijų raiškos būdai. Išorinė ir vidinė fleksija. Tarnybiniai žodžiai. Vardažodžio gramatinės kategorijos linksnis giminė asmuo ir skaičius laipsnis apibrėžtumas veikslas aspektas SINTAKSĖ. Tarpusavio sąsaja. Žodžių junginys –. Gramatinės funkcijos sakinio dalys. Sakinių rūšys Vientisiniai –. Sudėtiniai Sujungiamieji –. Aktualioji sakinio sklaida. Realioje ir menamoje tikrovėje egzistuojantis ženklas. Žodžio reikšmė. Bendroji leksinė ir darybinė. Individuali leksinė. Polisemija – daugiareikšmiškumas. Šalutinės reikšmės. Žodžio leksinės reikšmės kitimai Naujų reikšmių atsiradimas. Reikšmių nykimas. Reikšmių siaurėjimas ir platėjimas. Sisteminiai žodžių santykiai Hierarchiniai –. Sinonimų eiles. Leksikos ryšys su visuomene Visuotinė leksika –. Specialioji bendratautė Profesinė Tarminė Žargoninė. Leksika raidos požiūriu Pagrindinis žodyno fondas –. Naujažodžiai neologizmai –. Pasenę žodžiai –. Leksika kilmės požiūriu Veldiniai. Tarptautiniai žodžiai –. Semantiniai žodžių tipai.


Ženklai:

1.Natūralieji – pojūčiais suvokiami reiškiniai, kurių suvokimą lemia ilgaamžė žmonių patirtis (griaustinis signalizuoja, kad artinasi audra). Ženklo žyminys sąlygoja žymiklį; jie tarpusavyje tiesiogiai susiję

2.Dirbtiniai – sąmoningai sukuriami tam tikrais bendravimo tikslais; jų reikšmė sutartinė (natos, kelio ženklai). Ryšys tarp žyminio ir žymiklio yra sutartinis.

a) ikonos – tam tikrų daiktų materialiniai pakaitalai (maketai, brėžiniai)

b) signalai – ženklai kam nors, tikslingi; laukiant atsakomojo veiksmo; lengvai pakeičiami kitais

c) simboliai – tam tikrų abstrakčių sąvokų atitikmenys (gedulas Europoje simbolizuojamas juoda spalva, o Rytų šalyse – balta). Žodis – arčiausiai simbolių

Žodis - kalbos ženklas:

Žymiklio ir žyminio ryšys nustatomas kolektyviniu susitarimu. Ženklas yra pastovus, jo kaitalioti negalima (medis – augalas su kamienu ir šakų vainiku)

Kalbą laikyti semiotine ženklų sistema pasiūlė Ferdinandas de Sosiūras:

1.Kalba susideda iš KALBOS SISTEMOS ir KALBĖJIMO AKTŲ(šnekos). Kalbos sistema realizuojama kalbėjimo aktuose.

2.Kalba egzistuoja laike, ji perduodama iš kartos į kartą, pamažu kinta. Kalba nagrinėjama sinchroniniu ir diachroniniu požiūriu.

Sinchorinija – tiriamas kalbos gyvavimas tam tikru momentu; kai kalbos sistema yra nusistovėjusi

Diachronija – tiriamas nuolatinis kalbos kitimas, perėjimas nuo vienos sinchronijos prie kitos

3.Sintagminiai (linijiniai) santykiai – santykiai tarp kalbos vienetų tekste; garsai, žodžiai išdėstomi tam tikra tvarka (Mama verda sriubą)

Kalbotyros įvadas. (2015 m. Kovo 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalbotyros-ivadas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:25