Kalbotyros pradmenys skaidrės


Lietuvių skaidrės. Kalbotyros pradmenys. Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu. Mokslas, tiriantis kalbas, vadinamas. kalbotyra, arba lingvistika. (lot. lingua - kalba). Pasaulyje priskaičiuojama. apie 3 tūkst. kalbų. Mirusios, bet kai kada dar vartojamos kalbos. Žmonės yra sukūrę ir dirbtinių kalbų. Malda ,,Tėve mūsų” esperanto kalba. Artimos, giminiškos kalbos sudaro. kalbų šeimas. Lietuvių kalba priklauso. indoeuropiečių kalbų šeimai. Kalbų šeimos skirstomos į šakas. Baltų kalbos.  Autorius – Martynas Mažvydas. Lotyniškas ketureilis ,,Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei“. Pirmoji lietuvių kalbos gramatika. ,,GRAMMATICA Litvanica”. Pirmoji mokslinė lietuvių kalbos gramatika. ,,Litauische Grammatik”. Pirmasis. lietuvių kalbos žodynas -. ,,Dictionarium trium linguarum”. Reikšmingiausias, didžiausias ir išsamiausias yra daugiatomis. ,,Lietuvių kalbos žodynas”. Lietuvių kalbos žodyno” reikšmė. Žymiausias lietuvių kalbininkas, parašęs pirmąją norminę bendrinės kalbos gramatiką. Reikšmingiausias veikalas apie lietuvių kalbą. Kiti žymūs lietuvių kalbininkai. Žymūs nelietuvių kalbininkai,. tyrę lietuvių kalbą. Moksliškai lietuvių kalbą tirti iš esmės pradėta nuo XIX a. vidurio. Lietuvių kalba turi dvi pagrindines tarmes. Tarmės skyla į patarmes. Aukštaičių tarmę patogiausia skirstyti į patarmes pagal am, an, em. Kitų kalbų įtaka lietuvių kalbai. Lietuvių kalbos senoviškumo požymiai. Lietuvių kalbos kilmės teorijos. Įdomu.


Didžiausiosiausios kalbos: 1. Kinų. 2. Anglų . 3. Ispanų. 4. Rusų.

Esperanto kalbą XIX a. pabaigoje sugalvojo Lietuvoje (Veisiejuose) dirbęs gydytojas okulistas Liudvikas Lazaris Zamenhofas.

Parašyta Danieliaus Kleino. Išleista 1653 m. Karaliaučiuje. Parašyta lotyniškai.

Parašyta kalbininko Augusto Šleicherio. Išleista 1856 m. Prahoje. Parašyta vokiškai.

Pirmasis lietuvių kalbos žodynas - ,,Dictionarium trium linguarum”.

Autorius - Konstantinas Sirvydas. Išleistas 1620 m. Vilniuje.

Lotyniški žodžiai išversti į lenkų ir lietuvių kalbas.

Sumanytojas ir pirmasis leidėjas - kalbininkas Kazimieras Būga.

Jo darbą tęsė Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai.

Išleista 20 tomų: pirmasis tomas 1924 m. dvidešimtasis tomas 2002 m. Išleido Lietuvių kalbos institutas.

Tai pats svarbiausias lietuvių leksikografijos darbas (leksikografija – žodynų visuma). Jis apima ir dabartinės bendrinės kalbos, ir visų tarmių, ir senųjų raštų leksiką. Žodynas unikalus ir Europoje, ir pasaulyje.

Žymiausias lietuvių kalbininkas, parašęs pirmąją norminę bendrinės kalbos gramatiką,didysis lietuvių bendrinės kalbos ugdytojas , nepailstantis kovotojas su kalbos negerovėmis, didžiausias rašomosios kalbos tobulintojas -.

Jonas Jablonskis (Petras Kriaušaitis, Rygiškių Jonas) (1860 -1930).

Zigmo Zinkevičiaus ,,Lietuvių kalbos istorija” (išleista 1984 – 1994 m.).

Antanas Baranauskas Pranas Skardžius Antanas Salys Kazimieras Jaunius Antanas ir Jonas Juškos Jurgis Gerulis.

Augustas Šleicheris Janis Endzelynas Viljamas Šmolstygas Christianas Stangas Vladimiras Toporovas Janas Otrembskis.

Išlaikytas laisvas žodžių kirčiavimas (kirtis nesusietas su vienu kuriuo skiemeniu). Archaiškos priegaidės (tvirtapradė ir tvirtagalė).

  • Lietuvių kalba Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 36 puslapiai (845 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių skaidrės
  • MS PowerPoint 1048 KB
  • Kalbotyros pradmenys skaidrės
    10 - 10 balsai (-ų)
Kalbotyros pradmenys skaidrės. (2015 m. Spalio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalbotyros-pradmenys-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:50