Kalbų geografija


Geografijos skaidrės. Kalbų geografija. Pasaulio kalbų gausa. Kalba pasaulyje. Kalba Europoje. Prancūzų ir Ispanų kalba. Indoeuropiečių kalbų šeima. Lietuvių kalba – praeities lobynas. Kalbų nykimas – žmonijos problema. Kalbos nyksta greičiau nei retos gyvūnų ar augalų rūšys. Kalbų nykimas. Jungtinėse Valstijose. Kalbų atkūrimas – žmonijos rūpestis. Dirbtinė esperanto kalba. Šaltiniai.


Rietavo SavivaldybėTverų vidurinė mokyklaPaulius Jurkevičius2014-05-06.

Kai kurioms didelėms šalims (Indijai, Rusijai) itin būdinga kalbų įvairovė, nors daugumoje šalių tik viena ar dvi kalbos turi oficialios valstybinės kalbos statusą.Daugiausia valstybinių kalbų-net 16 – yra Indijoje, Šveicarijoje-keturios: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų.

Daugiausia žmonių pasaulyje šneka kinų (mandarinų) kalba. Labai plačiai vartojamos kolonijiniais laikais paplitusios ispanų, anglų ir kitos kalbos.

Prancūzų kalba oficialios kalbos statusą turi net 29 valstybėse: buvusiose kolonijose Afrikoje, taip pat Belgijoje, Kanadoje, Šveicarijoje. Ispanų oficiali valstybinė kalba yra 20 valstybių Lotynų Amerikoje.

Indoeuropiečių kalbų šeima, kuriai priklauso ir lietuvių, yra geriausiai ištirta ir gausiausia pasaulyje. Manoma, kad indoeuropiečių prokalbė susiformavo maždaug prieš 8tūkst. metų, o prieš 4-5 tūkst. metų ji skilo į tarmes, kurių pagrindu pamažu išsirutuliojo visos šiandieninės indoeuropiečių kalbos.Dabar jos paplitusios visuose žemynuose. Pasaulyje jomis šneka apie 2mlrd. žmonių!

Ypač mūsų gimtąja kalba ir jos archajiškumu žavėjosi įžymusis prancūzų kalbininkas A. Meje. Visą pasaulį kitados apskriejo ir dabar aktualumo nepraradęs jo posakis “Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis”.

  • Geografija Skaidrės
  • 2014 m.
  • 17 puslapių (593 žodžiai)
  • Mokykla
  • Geografijos skaidrės
  • MS PowerPoint 318 KB
  • Kalbų geografija
    10 - 2 balsai (-ų)
Kalbų geografija. (2014 m. Gruodžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/kalbu-geografija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:53